Urvinė hiena

Proteles cristatus
Urvinė hiena
Apsaugos būklė
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Plėšrieji žinduoliai ( Carnivora) Pobūris: Feliformia ( Feliformia) Šeima: Hieniniai ( Hyaenidae) Pošeimis: Protelinae ( Protelinae) Gentis: Proteles ( Proteles) Rūšis: Urvinė hiena ( Proteles cristatus)
Binomas
Proteles cristatus Sparrman, 1783
Sinonimai
Proteles cristata (Sparrman, 1783) Viverra cristata Sparrman, 1783
Paplitimas
Urvinių hienų porūšių natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje (Afrika)      Proteles cristatus septentrionalis      Proteles cristatus cristatus

Urvinė hiena (Proteles cristatus) – hieninių (Hyaenidae) šeimos plėšriųjų žinduolių rūšis.

Rūšis savaime paplitusi Pietų ir Rytų Afrikos savanose.

Urvinė hiena iš tolo kiek panaši į nedidelį pilkųjų vilkų (Canis lupus) individą, kurie abu yra skirtinguose pobūriuose. Bet skirtingai nei pilkasis vilkas, neturi tokių tvirtų žandikaulių ir dantų, nes daugiausia minta termitais ir vabzdžių lervomis. Kartais gaudo peles ar ėda ant žemės perinčių paukščių kiaušinius.

Tai mažiausia hieninių šeimos rūšis. Neįskaitant uodegos, kūno ilgis 55-80 cm, uodega ilga, 20–30 cm, pečių lygyje 40-50 cm ūgio. Svoris 7–10 kg, kartais pasitaiko iki 15 kg. Rytų Afrikos populiacijos stambesnės, apie 14 kg, Pietų Afrikoje gyvenančios populiacijos smulkesnės, iki 10 kg svorio.

Urvinės hienos dryžuotas kailis – puiki maskuotė.

Išskiriami du porūšiai:

• Proteles cristatus septentrionalis (Rothschild, 1902); stambesnės, savaime paplitusios šiaurės rytų ir Rytų Afrikoje
• Proteles cristatus cristatus (Sparrman, 1783); smulkesnės, savaime paplitusios Pietų Afrikoje;