Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stadija – Senovės Graikijos ir kitų senovės tautų naudotas ilgio matas. Pradėta naudoti Babilone, vėliau pasiekė Graikiją, kur ir gavo savo pavadinimą. Babilone stadija buvo laikomas atstumas, kurį žmogus ramiu žingsniu nueina per laiko tarpą nuo pirmojo tekančios saulės spindulio iki tol, kol virš horizonto ima matytis visas jos skritulys. Jei Saulės patekėjimas trunka maždaug dvi minutes, tai vidutiniu greičiu žingsniuojantis žmogus per tą laiką gali nueiti 185–195 metrus. Pasak Herodoto, viena stadija buvo lygi 600 pėdų. Šis skaičius buvo naudojamas daugelyje sistemų. Tačiau skirtingose šalyse pėdų ilgis skyrėsi. Nuo to, kuri stadija naudojama, gali priklausyti senųjų tekstų interpretacija.
