Socialinė teisė

Socialinė teisė (socialinės apsaugos teisė; lot. societas – visuomenė) – teisės šaka; visuma teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, kurių objektas – socialinė apsauga, socialinė parama ir su ja susiję dalykai. Valstybėse, kuriose yra itin išplėtota valstybės socialinė apsauga, atitinkamai yra išplėtotos ir teisės normos bei principai, įtvirtinami įstatymuose, Konstitucijoje, socialiniuose kodeksuose (pvz., žr. Vokietijos socialinis kodeksas). Kai kur pabrėžiamas socialinės valstybės principas (kaip teisės principas, socialinės politikos orientyras, postulatas).

Dalykas

Socialinė teisė apima tokias sritis kaip socialinis draudimas, socialinis aprūpinimas; socialinė parama šeimai, vaikams ir jaunimui; socialinis būstas; socialinis viešasis administravimas ir kt. Lietuvoje pagrindinė valdžios institucija šioje srityje, leidžianti norminius teisės aktus – LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Literatūra

• Darbo ir socialinės apsaugos teisė XXI amžiuje: iššūkiai ir perspektyvos. 2007, TIC. Vilnius. ISBN ar kodas: 9789955300229.

Nuorodos

• Socialinės teisės ES