Skroblaus versmės
54°0′0.37″ š. pl. 24°18′4.93″ r. ilg. / 54.0001028°š. pl. 24.3013694°r. ilg.
Skroblaus versmės arba Bobos Daržo šaltinis – šaltiniuota 2,8 ha ploto teritorija esanti Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje, Margionių kaime. 1997 m. paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu.
Skroblaus slėnyje – jo dugne ir šlaituose – gausu šaltinių, maitinančių upelį vandeniu. Bobos daržo šaltinis tik vienas iš daugelio, bet būtent jis yra Skroblaus upelio ištakos. Šioje vietoje išsikrauna gruntinis vanduo. Gruntinio vandens sluoksnis yra labai vandeningas, nes jį maitina ne tik krituliai, bet ir giliau slūgsančių tarpmoreninių sluoksnių vanduo. Šaltinio vanduo yra gėlas, skaidrus, bespalvis, bekvapis, pagal cheminę sudėtį – hidrokarbonatinio tipo.
Skroblaus aukštupys formavosi veikiamas ypatingų geologinių sąlygų. Nuo šiauriau stovėjusio paskutiniojo ledyno pakraščio pietų kryptimi plūdę tirpsmo vandenys suklojo smėlingą storymę, siekiančią iki 47 m storio, kurioje buvo „palaidoti“ ledo luistai. Pastariesiams tirpstant, formavosi termokarstinis slėnis. Ledo ertmėse klostėsi smėlingos nuosėdos, kurios vėliau, ištirpus ledui, liko stūksoti termokarstinio slėnio dugne kalvų pavidalu. „Palaidoto“ ledo tirpimas ir jį dengusių nuogulų įdubimas vyko keliais etapais. Apie tai byloja termokarstinio slėnio pakraščiuose esančios terasos.
Maždaug prieš 12-13 tūkst. metų, ištirpus paskutiniajam ledynui, termokarstinio slėnio dugne buvusiose įdubose tyvuliavo ežeriukai, kuriuose sėdo gėlavandenės karbonatinės nuosėdos. Jos aptinkamos atkarpoje tarp Margionių ir Kapiniškių. Tuo pat metu augalijos nesutvirtintos smėlingos nuogulos buvo intensyviai pustomos vėjo, formavosi kontinentinės kopos. Vėliau termokarstiniu slėniu pradėjo tekėti Skroblaus upelis.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dzūkijos nacionalinis parkas
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2011-08-28 iš Wayback Machine projekto.
| |||||||||||||||||||||||