Saliamonas

Šis straipsnis turi paveikslėlių su terminais kita kalba
Jei galite, išverskite arba pakeiskite lietuviškais.
Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Karalius Saliamonas (hebr. שְׁלֹמֹה „taika“ Solomon, Šolomon, Šlomo, m.) – trečiasis suvienytosios Izraelio karalystės karalius (~971–931 m. pr. m. e.), valdęs Izraelį po tėvo Dovydo.

Karaliaus Saliamono dėka buvo pastatyta milžiniška Jeruzalės šventykla. Saliamonui priskiriama Patarlių knyga, Giesmių giesmė, kiti kūriniai. Tačiau Senajame Testamente aprašytos legendos nėra patvirtintos ir Saliamono istoriškumas nėra įrodytas.

Saliamonas Biblijoje aprašomas kaip pats turtingiausias ir išmintingiausias karalius, gyvenęs žemėje, kuris tik senatvėje, nepaklausęs Dievo, tapo Izraelio karalystės susiskaldymo priežastimi. Siekdamas savo tikslų, jis nesibjaurėjo nei niekšybėmis, nei žmogžudystėmis: Saliamonas įsakė nužudyti savo brolį Adoniją, bičiulį karo vadą Joabą, ištrėmė kunigą Abiatarą ir t. t.

Saliamonas nebuvo aukštų moralinių pažiūrų ir į šeimą bei santuoką: „Karalius Saliamonas mylėjo daugelį svetimšalių moterų, taip pat faraono dukterį, ir moabites, ir amonites, ir idumietes, ir sidonietes, ir hetietes iš tų tautų, apie kurias viešpats yra pasakęs Iaraelio sūnums: Neįeikite pas jas, nei jos teneįžengia pas jus, kadangi jos tikriausiai palenks jūsų širdis prie savo dievų garbinimo. Prie jų tad prisirišo Saliamonas karščiausia meile, ir turėjo jis septynis šimtus žmonų, lyg karalienių, ir tris šimtus sugulovių“ (3 Karalių knyga)