Rugpjūčio 25
Išvaizda
Lie – Rugpjūtis – Rgs | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | |||
5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
2024 |
Rugpjūčio 25 yra 237-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 238-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 128 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Urugvajus – Valstybės diena.
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Juozapas – Liudvikas – Patricija – Mangailas – Mangailė – Liucilė – Liudas
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1919 – Lietuvos kariuomenė galutinai išstūmė Raudonąją armiją iš Lietuvos ir išvadavo paskutinį bolševikų atsparos punktą – Zarasus;
- 1940 – Liaudies Seimo ypatingos sesijos metu patvirtinta Lietuvos SSR konstitucija;
- 1995 – pradėjo veikti radijo stotis „Laluna“.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1862 m. – Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis, Lietuvos visuomenės veikėjas (m. 1936 m.).
- 1887 m. – Kazys Šimonis, savamokslis lietuvių dailininkas, tapytojas, grafikas, poetas (m. 1978 m.).
- 1888 m. – Jurgis Čepulionis, Lietuvos boksininkas, pirmasis lietuvių kilmės boksininkas, tapęs pasaulio čempionu (m. 1960 m.).
- 1889 m. – Zuzana Arlauskaitė-Mikšienė, Lietuvos ir JAV lietuvių aktorė, režisierė (m. 1973 m.).
- 1893 m. – Mykolas Junčas-Kučinskas, LTSR partinis ir valstybės veikėjas (m. 1973 m.).
- 1898 m. – Stasys Pūtvis, agronomas, žemės ūkio ministras, šaulys (m. 1942 m.).
- 1900 m. – Vladas Juodeika, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos daktaras, visuomenės veikėjas (m. 1977 m.).
- 1905 m. – Liudas Balvočius, žurnalistas, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas (m. 1984 m.).
- 1914 m. – Dimitrijus Gelpernas, antinacinio pasipriešinimo Lietuvoje dalyvis, spaudos darbuotojas (m. 1998 m.).
- 1917 m. – Janina Rudzinskaitė-Dautartienė, aktorė (m. 1997 m.).
- 1920 m. – Vytautas Kulakauskas, Lietuvos pedagogas, krepšininkas, treneris (m. 2000 m.).
- 1921 m. – Aleksandras Šešelgis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, tekstologas (m. 1997 m.).
- 1925 m. – Stepas Butautas, krepšinio žaidėjas ir treneris. Buvusio Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio Ramūno Butauto tėvas (m. 2001 m.).
- 1930 m. – Eleonora Mykolaitienė, Lietuvos žurnalistė (m. 2021 m.).
- 1935 m. – Audris Mečislovas Chadaravičius, Lietuvos teatro ir kino aktorius (m. 2008 m.).
- 1937 m.:
- Stasys Stačiokas, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2020 m.).
- Vincentas Lukoševičius, Lietuvos ekonomistas, istorikas, socialinių mokslų daktaras.
- 1938 m. – Romualdas Lekevičius, Lietuvos genetikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Ekologinės genetikos pradininkas Lietuvoje.
- 1941 m. – Visvaldas Marijus Mažonas, ultraradikaliais pareiškimais garsėjantis politikas, Lietuvių patriotų sąjungos vadovas.
- 1942 m. – Eduardas Tarasevičius, lietuvių farmacininkas (m. 2021 m.).
- 1943 m. – Algimantas Uždavinys, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1945 m. – Aldona Augutienė, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1947 m.:
- Antanas Skarbalius, rankininkas, treneris, profesorius[1].
- Ona Danutė Buivydaitė-Aleknienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
- 1954 m.:
- Kęstutis Liudvikas Pankauskas, teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
- Vytautas Markauskas, TSRS ir Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas.
- 1963 m.:
- Darius Kalibatas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
- Ilona Aleksienė – Tekoriūtė, gydytoja, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1967 m. – Rimvydas Griauzdė, Lietuvos vargonininkas, chorvedys, Anykščių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2022 m.).
- 1968 m. – Dalius Čapaitis, ūkininkas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1974 m. – Violeta Riaubiškytė-Tarasovienė, Lietuvos dainininkė ir laidų vedėja.
- 1976 m. – Julius Marcinkevičius, rankininkas[2].
- 1979 m. – Valdemaras Stančikas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1983 m. – Vitalijus Stanevičius, Lietuvos krepšininkas, šiuo metu žaidžiantis LKL, Kėdainių „Nevėžio“ klube.
- 1985 m. – Remalda Kergytė, Lietuvos lengvaatletė, kuri specializuojasi maratono ir ilgų nuotolių bėgime.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1863 m. – Julijonas Čiudovskis, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (g. 1832 m.).
- 1873 m. – Eustachijus Tiškevičius, grafas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas (g. 1814 m.).
- 1918 m. – Stanislavas Trusevičius, Lietuvos spaudos ir revoliucinis – politinis veikėjas (g. 1869 m.).
- 1924 m. – Kazys Aglinskas, knygnešys, vaistininkas[3][4][reikalingas šaltinis] (g. 1851 m.).
- 1938 m. – Pranas Jackevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1877 m.).
- 1942 m.:
- Kazimieras Jokantas, Lietuvos valstybės veikėjas, pedagogas, gydytojas (g. 1880 m.).
- Petras Aravičius, Lietuvos valstybės veikėjas, teisininkas (g. 1887 m.).
- Viktoras Engleris, Lietuvos karinis veikėjas, teisininkas, pulkininkas (g. 1876 m.).
- 1965 m. – Kazys Krikščiukaitis, Lietuvos inžinierius, architektas (g. 1901 m.).
- 1971 m. – Edmundas Ferdinandas Mykolas Juozapas Labrė Stanislovas Aloyzas Radvila, didikas, Lenkijos valstybės, karinis ir visuomenės veikėjas (g. 1906 m.).
- 1972 m. – Juozas (Josifas) Bartašiūnas, TSRS administracinis ir saugumo veikėjas, TSRS generolas majoras (g. 1895 m.).
- 1982 m. – Aldona Dvarionienė-Smilgaitė, Lietuvos pianistė (g. 1907 m.).
- 2001 m. – Jurgis Dovydaitis, Lietuvos tautosakininkas, kraštotyrininkas (g. 1907 m.).
- 2006 m. – Romualdas Kalonaitis, lietuvių diplomatas, inžinierius, ekonomistas, žurnalistas (g. 1941 m.).
- 2009 m. – Pranciškus Porutis, Lietuvos dailininkas tapytojas akvarelininkas (g. 1924 m.).
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1704 – prie Jungtinės Karalystės prijungtas Gibraltaras;
- 1825 – Urugvajus paskelbė nepriklausomybę nuo Brazilijos;
- 1830 – Belgijoje prasidėjo sukilimas, kurio metu paskelbta nepriklausomybė nuo Nyderlandų;
- 1977 – Arktika pirmasis laivas pasiekė Šiaurės ašigalį;
- 1991 – Baltarusija paskelbė nepriklausomybę;
- 2003 – atrasti gamtinis Urano palydovai Mabė ir Kupidas.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1451 m. – Kristupas Kolumbas, Genujos jūrininkas, tarnavęs Ispanijai, tradiciškai vadinamas „Amerikos atradėju“ (m. 1506 m.).
- 1530 m. – Ivanas Vasilevičius, Maskvos didysis kunigaikštis ir pirmasis Rusijos caras (nuo 1547 m.) valdęs 1533 m. – 1584 m. (išskyrus 1575–1576 m., kai nominaliai caru buvo Simeonas Bekbulatovičius)[5] (m. 1584 m.).
- 1744 m. – Johann Gottfried Herder, vokiečių filosofas, poetas, literatūros kritikas[6] (m. 1803 m.).
- 1786 m. – Sergejus Semionovičius Uvarovas, grafas, Rusijos valstybės veikėjas ir mokslininkas bei ilgametis Rusijos Mokslų Akademijos prezidentas (m. 1855 m.).
- 1841 m. – Emil Theodor Kocher, 1909 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (m. 1917 m.).
- 1850 m.:
- Charles Robert Richet, 1913 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (m. 1935 m.).
- Pavelas Akselrodas, Rusijos politinis veikėjas (m. 1928 m.).
- 1877 m. – Janis Jaunsudrabinis, latvių rašytojas, dailininkas (m. 1962 m.).
- 1900 m. – Hans Adolf Krebs, Vokietijoje gimęs, britų gydytojas ir biochemikas, 1953 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (m. 1981 m.).
- 1905 m. – Marija Faustina Kovalska, Lenkijos vienuolė, mistikė, Romos katalikų bažnyčios šventoji (m. 1938 m.).
- 1912 m. – Ėrichas Honekeris, VDR politikas, komunistų partijos lyderis 1971–1989 m (m. 1994 m.).
- 1916 m. – Frederick Chapman Robbins, 1954 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (m. 2003 m.).
- 1918 m. – Leonardas Bernšteinas, amerikiečių kompozitorius, pianistas, dirigentas. Pirmasis JAV gimęs kompozitorius, pripažintas visame pasaulyje. Labiausiai žinomas kaip New York Philharmonic orkestro dirigentas ir miuziklo „Vestsaido istorija“ autorius (m. 1990 m.).
- 1930 m. – Šonas Koneris, škotų aktorius, prodiuseris (m. 2020 m.).
- 1934 m. – Zilda Arns Neumann, Nobelio taikos premijos nominantė brazilų gydytoja pediatrė ir humanitarinės pagalbos darbuotoja. 1982 m. įkūrė Brazilijos organizaciją Pastoral da Criança. Ji žuvo per žemės drebėjimą Haityje (m. 2010 m.).
- 1944 m. – Sergejus Solovjovas, rusų kino režisierius (m. 2021 m.).
- 1949 m. – Gene Simmons, amerikiečių roko grupės KISS bosistas ir vokalistas[8].
- 1954 m. – Rimantas Kasputis, muzikos mokytojas, vargonininkas ir chorvedys.
- 1958 m. – Timothy William Burton, amerikietis yra Akademiniams apdovanojimams ir Auksiniui Gaubliui nominuotas filmų režisierius, rašytojas ir dizaineris, įsimintinas dėl neeilinės tamsios ir gotiškos atmosferos savo filmuose.
- 1970 m. – Klaudija Šifer, vokiečių supermodelis ir aktorė[9].
- 1973 m.:
- Fatih Akin, vokiečių – turkų kino riežisierius.
- Olavi Mikkonen, Švedijos melodingojo death metalo grupės Amon Amarth gitaristas.
- Hayko, Armėnijos pop muzikos dainininkas ir dainų autorius (m. 2021 m.).
- 1976 m. – Sam Mackinnon, australų krepšininkas, gynėjas.
- 1977 m. – Džonatanas Togas, JAV aktorius labiausiai žinomas iš serialo CSI: Majamis, kuriame vaidino Ryan'ą Wolfą.
- 1987 m.:
- Amy Macdonald, škotų dainininkė ir dainų kūrėja. 2008 m. gruodžio mėn. išrinkta Daily Record laikraščio kaip metų Škotijos žmogus.
- Blake Lively, amerikiečių aktorė[10].
- Crystal Liu Yifei, kinų aktorė[11].
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 79 m. – Gajus Plinijus Vyresnysis, romėnų gamtininkas, filosofas, rašytojas, istorikas. (g. 23 m.).
- 1270 m. – Liudvikas IX Šventasis, Prancūzijos karalius, nuo 1226 m. (valdyti pradėjo 1236 m.) (g. 1214 m.).
- 1497 m. – Johanas Tyfenas arba Jonas fon Tyfenas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
- 1699 m. – Kristijonas V, 1670–1699 m. Danijos ir Norvegijos karalius (g. 1646 m.).
- 1822 m. – William Herschel, vokiečių kilmės anglų astronomas, žvaigždžių astronomijos pradininkas (g. 1738 m.).
- 1867 m. – Maiklas Faradėjus, anglų mokslininkas, daug prisidėjęs kuriant elektromagnetinių reiškinių teoriją (g. 1791 m.).
- 1890 m. – Stanislavas Mikuckis, lenkų filologas (g. 1814 m.).
- 1900 m. – Frydrichas Nyčė, vokiečių filosofas ir rašytojas, vienas žymiausių „gyvenimo filosofijos" kūrėjų (g. 1844 m.).
- 1908 m. – Antuanas Anri Bekerelis, prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas (g. 1852 m.).
- 1976 m. – Eyvind Johnson, romanistas ir novelistas. Švedijos akademijos narys. 1974 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (g. 1900 m.).
- 1984 m. – Trumanas Kapotė, garsus amerikiečių rašytojas, kurio romanai, novelės, pjesės ir dokumentinė literatūra pripažinti klasika (g. 1924 m.).
- 2001 m. – Aaliyah Dana Haughton, JAV R&B atlikėja ir aktorė (g. 1979 m.).
- 2005 m. – Peteris Glocas, politologas, Vokietijos politinis veikėjas (g. 1939 m.).
- 2022 m. – Graciela Galvani, italų aktorė (g. 1931 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Antanas Skarbalius.
- ↑ Julius Marcinkevičius Archyvuota kopija 2014-02-03 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Kazys Aglinskas[neveikianti nuoroda].
- ↑ Kazys Aglinskas Archyvuota kopija 2010-06-07 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ http://militera.lib.ru/ Iš V. Kargalovo knygos „Конец ордынского ига“.
- ↑ Johann Gottfried Herder.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 7,3 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Gene Simmons.
- ↑ Klaudija Šifer.
- ↑ Blake Lively. Informacija.
- ↑ Crystal Liu Yifei. Informacija.