Ramaškonys (Varanavas)
| Ramaškonys Рамашканцы | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Gardino sritis
|
| Rajonas | Varanavo rajonas |
| Gyventojų | 9 |
Ramaškónys[1] (bltr. Рамашканцы, rus. Ромашканцы) – kaimas vakarų Baltarusijoje, į rytus nuo Varanavo, maždaug viduryje tarp Eišiškių (vakaruose) ir Dieveniškių (rytuose). Išlikusi lietuvių kalbos sala.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniuose minimi nuo 1744 m. kaip dvaro centras ir kaimas. Ilgą laiką priklausė lietuviškai Armoniškių parapijai.[2] XIX a. kaimas buvo Ašmenos apskrities Sedliškės valsčiuje.[3]
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki XX a. pradžios Ramaškonių gyventojai buvo lietuviai, vėliau pradėjo slavėti. 1921–1927 m. veikė lietuviška mokykla, 1931–1936 m. – skaitykla.[4]
Ramaškonių lietuvių šnektos ypatybes pirmasis išsamiai aprašė Jonas Šukys. Kalbininko maždaug mėnesį rinkta dialektologinė medžiaga apibendrinta moksliniame straipsnyje „Būdingesnės Ramaškonių tarmės ypatybės“ paskelbtame 1960 m. Lietuvių Kalbotyros klausimų 3-iame tome. Vėliau į šią (ir kitas) nedidelę salelę Baltarusijoje, Varanavo rajone Lietuvių kalbos būrelio dalyviai, mokslininkai ir studentai vyko į ekspedicijas: 1948 ir 1957 metais vyko pirmosios jaunųjų mokslininkų ir studentų ekspedicijos į Ramaškonių apylinkes. 1974–1976 metais vyko kompleksinės ekspedicijos su rusų kalbininku Vladimiru Toporovu, baltarusių kalbininke Tamara Sudnik į Rodūnios, Pelesos, Varanavo apylinkes. Darbų yra paskelbę Juozas Senkus, Jonas Balčikonis, Bronys Savukynas, Aleksandras Vanagas, Elena Grinaveckienė, Kazimieras Eigminas. Pastaraisiais metais į šias vietoves rengė ekspedicijas ir skelbė darbus Aloyzas Vidugiris, Kazimieras Garšva, Laima Grumadienė, Vytautas Vitkauskas, Valerijus Čekmonas ir kt.
Nuo 1994 m. sparčiai nykstančią periferinę, izoliuotą Ramaškonių šnektą, priklausančią pietų aukštaičių patarmei, nuosekliai tiria dr. Nijolė Tuomienė (Vaišnytė) (g. 1971). Autorė pati yra gimusi Ramaškonių kaime.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||
| 1880 m.[5] | 1905 m.[6] | 1921 m.[7] | 2009 m.[8] | 2019 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 218 | 305 | 238 | 30 | 9 | ||
| ||||||
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ramaškonių šnektos tekstai (sud. Nijolė Tuomienė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. – 332 p.: iliustr. + 1 garso diskas (CD). – ISBN 978-609-411-016-0
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Ramaškonys. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 685
- ↑ Romaszkańce (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 732 psl. (lenk.)
- ↑ Ramaškonys (Varanavas). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 500
- ↑ Romaszkańce. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 732 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
- ↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.