Sangrūdos valsčius
54°19′š. pl. 23°14′r. ilg. / 54.32°š. pl. 23.23°r. ilg.
| Sangrūdos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1918 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Sangrūda |
 Lietuva
| |
| Seinų apskritis (1918–1941) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Lazdijų apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Lazdijų apskritis (1944–1948) Kalvarijos apskritis (1948–1950) |
Sangrūdos valsčius (iki II pasaulinio karo Punsko valsčius) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Sangrūda.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvišką Punsko valsčių iš buvusio Seivų valsčiaus šiaurinės dalies 1918 m. lapkričio 15 d. įkūrė Kazimieras Mielkus, Petras Pacenka ir Motiejus Simonaitis. 1919 m. rugsėjo 7 d. lenkams užėmus Punską, valsčiaus centras perkeltas į Sangrūdą. 1919 m. prie valsčiaus buvo prijungti panaikinto Mockavos valsčiaus kaimai. Prasidėjus II pasauliniam karui, valsčius pervadintas Sangrūdos vardu. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kalvarijos rajonui (7 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m.[1] | 93 | 2907 | 482 | ||
| 1932 m. | 66 | 3482 | 5 seniūnijos [2] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
96 | 7 apylinkės [3] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[5] | Apylinkė, 1949 m.[6] |
|---|---|---|
| Berezninkai | - | Berezninkų apylinkė |
| Gazdai | Gazdų seniūnija | Gazdų apylinkė |
| Miklausė | - | Miklausės apylinkė |
| Mockai | - | Mockų apylinkė |
| Navininkai | Navininkų seniūnija | Navininkų apylinkė |
| Senoji Radiškė | Radziškės seniūnija | Radiškės apylinkė |
| Vaiponiškė | Vaiponiškių seniūnija | Vaiponiškės apylinkė |
| Zovoda | Zovados seniūnija | - |
| Iš viso: | 5 seniūnijos | 7 apylinkės |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. surašytos gyvenvietės:
- Alksnėnų Senųjų k.
- Alksnėnų Naujųjų k.
- Burokų k.
- Cyrailės k.
- Gazdų k.
- Giluišių k.
- Gunkliškių k.
- Kasauskų k.
- Mergutrakio dv.
- Mergutrakio k.
- Miklašuvkos k.
- Navininkų k.
- Palnyčios k.
- Radiškės Senosios k.
- Radiškės Naujosios k.
- Rudelės k.
- Rudninkų k.
- Sangrūdos dv.
- Svidiškių k.
- Trikampio k.
- Trumpalio k.
- Užukalnių k.
- Vaiponiškių k.
- Zovados k.
- Žagariškės dv.
- Žagariškės k.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 2907 žmonės:
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1921 | Šilėnai | Juzė Andriuškevičienė, gydytoja psichiatrė | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 670–676 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 35
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 672 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 676 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 38