Pūšanas

Pūšanas (skr. पूषन = IAST: Pūṣan) – vedinė sauliškoji dievybė, vienas iš Aditjų. Laikomas keliautojų saugotoju nuo užpuolikų, vedliu į mirusiųjų pasaulį (psichopompas), gerovės, turtų dievu, teisiųjų globėju. Siejamas su Soma, Mėnuliu^[1].

Rigvedoje yra 10 himnų, skirtų Pūšanui (viename garbinamas drauge su Soma, kitame – su Indra). Vienur minimas kaip gyvulių globėjas, randantis nuklydusius gyvūnus. Jo vežimą traukia ožkos. Vadinamas kaviu, Saulės vežėju. Povedinėje mitologijoje Pušanas minimas istorijoje apie kivirčą dėl atnašos, jo metu Šiva išmuša Pūšano dantį.

Pūšano vardas siejamas su šaknimi puṣ-poṣati, reiškiančia „globoti, lepinti, auginti“. Herman Collitz iškėlė teoriją, apie bendraindoeuropietišką dievą *Peh₂uson, kurį atitinka Panas ir Faunas^[2].

Šaltiniai

↑ Williams, M. Monier, 1898, Sanskrit-English Dictionary [1] Archyvuota kopija 2018-10-22 iš Wayback Machine projekto.
↑ H. Collitz, "Wodan, Hermes und Pushan, " Festskrift tillägnad Hugo Pipping pȧ hans sextioȧrsdag den 5 november 1924 1924, pp 574–587.

[1] Williams, M. Monier, 1898, Sanskrit-English Dictionary [1] Archyvuota kopija 2018-10-22 iš Wayback Machine projekto.

[2] H. Collitz, "Wodan, Hermes und Pushan, " Festskrift tillägnad Hugo Pipping pȧ hans sextioȧrsdag den 5 november 1924 1924, pp 574–587.

[1]

[2]