Pereiti prie turinio

Panevėžio valsčius

Koordinatės: 55°43′š. pl. 24°22′r. ilg. / 55.72°š. pl. 24.36°r. ilg. / 55.72; 24.36
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°43′š. pl. 24°22′r. ilg. / 55.72°š. pl. 24.36°r. ilg. / 55.72; 24.36

Panevėžio valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Velžys (186?–1915),
Panevėžys (1919–1950)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Panevėžio apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Panevėžio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Panevėžio apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Panevėžio apskritis (1944–1950)

Panevėžio valsčius (19191930 m. Panevėžio-Velžio valsčius; rus. Поневѣжская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Velžys, po I pasaulinio karo – Panevėžys.

Išlikęs ir renovuotas Panevėžio valsčiaus būstinės pastatas, Smėlynės g. 17, Panevėžys

Įkurtas XIX a. Kauno gubernijos Panevėžio apskrityje.[1] 1919 m. pervadintas Panevėžio-Velžio valsčiumi.[2] 1930 m. prie Panevėžio-Velžio valsčiaus prijungtas Piniavos valsčius, o naujasis valsčius pervadinamas Panevėžio vardu.[3] 1931 m. prijungtas ir Miežiškių valsčius.[4] 1933 m. pastatytas naujas valsčiaus būstinės pastatas Smėlynės g. 17.[5] 1947 m. dalis teritorijos perduota atkurtiems Miežiškių valsčiui ir Piniavos valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Panevėžio rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 5280 466 kiemai [6] 18 seniūnijų 78
1923 m.[7] 261 7741 1599
1932 m. 384 16800 24 seniūnijos [8]
1949-01-01
(išsamiau)
235 10 apylinkių [9]
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[11] Apylinkė, 1949 m.[12]
Biliūnai Kurganavos seniūnija Biliūnų apylinkė
Bliūdžiai Bliūdžių seniūnija -
Čypliai Čyplių seniūnija Čyplių apylinkė
Genėtiniai Genėtinių seniūnija -
Kabeliai Kabelių seniūnija Kabelių apylinkė
Karsakiškis Karsakiškio seniūnija -
Karužiškiai Karužiškių seniūnija Karužiškių apylinkė
Klepšiai Klėpšių seniūnija -
Kulbiai Kulbių seniūnija -
Maženiai Maženių seniūnija -
Miežiškiai Miežiškių seniūnija -
Molainiai Molainių seniūnija Molainių apylinkė
Nainiškiai Nainiškių seniūnija -
Naujikai Naujikų seniūnija -
Nausodė Nausodės seniūnija Nausodės apylinkė
Pajuodžiai Pajuodžių seniūnija Pajuodžių apylinkė
Pakuodžiupiai Pakuodžiupių seniūnija -
Paliūniškis Paliūniškio seniūnija -
Pažagieniai Pažagienių seniūnija Pažagienių apylinkė
Piniava Piniavos seniūnija -
Pučekai Pučekų seniūnija -
Spirakiai Spirakių seniūnija -
Uliūnai Uliūnų seniūnija Uliūnų apylinkė
Vaivadai Vaivadų seniūnija -
Velžys Velžio seniūnija Velžio apylinkė
Iš viso: 24 seniūnijos 10 apylinkių

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1901 Laukminiškiai Kazys Babickas, karininkas 1968
1922 Molainiai Antanas Algirdas Kriščiūnas, gydytojas psichiatras 1998
1925 Juostininkai Zenonas Baltušnikas, žurnalistas, redaktorius 2011
1926 Marijonava Antanina Mackevičiūtė, aktorė 2011
1928 Spirakiai Antanas Morkevičius, inžinierius mechanikas
1932 Molainiai Bronius Vaidutis Kutavičius, kompozitorius 2021
1935 Miežiškiai Jonas Šukys, kalbininkas 2021
1937 Preidžiai Antanas Janauskas, dailininkas, režisierius 2016
1938 Pajuodžiukai Antanas Lukianas, hidrotechnikos inžinierius
1943 Miežiškiai Alfonsas Grigonis, fizikas
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 9
  3. Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 19
  4. Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 22
  5. Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastatas. Autc.lt (tikrinta 2022-02-17).
  6. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 86
  10. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 632 psl.
  11. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 640–641 psl.
  12. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 88