Pereiti prie turinio

Pūkštės kalnas

Koordinatės: 56°08′09″š. pl. 21°50′47″r. ilg. / 56.135761°š. pl. 21.846429°r. ilg. / 56.135761; 21.846429
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pūkštės kalnas

Kalvą juosiantis keliukas (nuo sodybos pusės)
Pūkštės kalnas
Pūkštės kalnas
Koordinatės
56°08′09″š. pl. 21°50′47″r. ilg. / 56.135761°š. pl. 21.846429°r. ilg. / 56.135761; 21.846429
Vieta Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Barstyčių seniūnija
Aukštis 15 m
Plotas 10,218 ha
Registro Nr. 0310200040002

Pūkštės kalnas – geomorfologinio gamtos paminklo statusą turinti kalva,[1] stūksanti Žemaitijos nacionaliniame parke, Skuodo rajono savivaldybėje, Barstyčių seniūnijoje, Kruopių kaime, apie 3 km į pietvakarius nuo Barstyčių, 0,8 km į pietus nuo žvyruoto kelio  2704  SedaBarstyčiaiSalantai . Objektas pasiekiamas keliuku, vedančiu į miško gilumą, link sodybos, įsikūrusios pietvakariniame kalvos pakraštyje. Patenka į Telšių miškų urėdijos Platelių girininkijos (3 kv., 38-41; 4 kv., 5-8, 10-11 skl.; 6 kv., 6-8, 10 skl.; 7 kv., 1-3, 5 skl.) teritoriją, priklauso Mikytų kraštovaizdžio draustiniui. Gamtos paminklu paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 26 d. išleistu nutarimu Nr. 1051.[1]

Pūkštės kalnas stūkso natūraliame Barstyčių miške, prie keliuko pažymėtas informacine lentele. Apaugęs mišku, neatraktyvus lankymui.[1] Žinomas kaip aukščiausia Skuodo rajono vieta – 171 m virš jūros lygio.[2] Ant jo buvo įrengtas trianguliacijos bokštas.

Aukščiausia kalvos vieta – 171,8 m virš (absoliutus aukštis), ji pailgos formos, ištįsusi rytų – vakarų kryptimi.

  • Aukštis (santykinis) – 15 m
  • Ilgis – 250 m
  • Plotis – 90 m
  • Plotas – 10,218 ha

Žinoma keletas padavimų.[2] Seni žmonės pasakoja, kad per Tado Kosciuškos vadovaujamą sukilimą 1794 m. ant jo buvusi įrengta lietuvių ir lenkų kareivių mokykla. Apylinkei ir priešui stebėti sukilėliai kalno viršūnėje buvo pasistatę aukštą bokštą. Jo rusų kareiviai negalėjo pastebėti, nes šalia augo dengianti pušis. Taip pat pasakojama, kad kalne yra užkasto aukso – esą pralaimėjusieji mūsiškiai taip paslėpę savo nemenką iždą, kurį sudarė 9 statinaitės aukso. Dideliame kalne tai buvo saugi vieta, todėl niekas negalėjo aptikti užkastos pinigų vietos. Atėjusiuosius jų ieškoti gainioja ir gąsdina naktį ant to kalno atlekiančios įvairios šmėklos. Vieną naktį virš lobių ieškotojų plasnoja milžiniškas paukštis, kitą – tarytum medžių viršūnėmis bėga žvėrys, staugdami lyg vilkai.

Pagal kitą padavimą, čia buvusi pilis, kurią valdęs Pokštas.[2] Vadas kartu su pilies gynėjais žuvo, kartą tą pilį užpuolus priešams.