Kudirkos Naumiestis

Kudirkos Naumiestis

54°46′26″š. pl. 22°51′47″r. ilg. / 54.774°š. pl. 22.863°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Marijampolės apskritis

Savivaldybė

Šakių rajono savivaldybė

Gyventojų

1 329

Plotas

4,03 km²

Tankumas

330 žm./km²

Pašto kodas

LT-71049

Vikiteka

Kudirkos Naumiestis

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Kudìrkos Naũmiestis
Kilmininkas:	Kudìrkos Naũmiesčio
Naudininkas:	Kudìrkos Naũmiesčiui
Galininkas:	Kudìrkos Naũmiestį
Įnagininkas:	Kudìrkos Naũmiesčiu
Vietininkas:	Kudìrkos Naũmiestyje

vok. Neustadt-Schirwindt, Neustadt, lenk. Władysławów, rus. Владиславовъ^[2]

Kudirkos Naumiestis – miestas Suvalkijoje, Šakių rajono savivaldybėje, 25 km į pietvakarius nuo Šakių ir 19 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio, įsikūręs Šešupės ir Širvintos santakoje. 2 km į pietvakarius nuo miesto stūkso piliakalnis. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (J. Bagdono, Baltkalnio ir Centro). Urbanistikos paminklas. Stovi Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir buvęs basųjų karmelitų vienuolynas, veikia Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija, Marijampolės profesinio rengimo centro skyrius (Būbleliuose), biblioteka, paštas (LT-71049). Miesto centrinėje aikštėje stovi paminklas rašytojui, tautinio atgimimo skleidėjui Vincui Kudirkai, aplinkui aikštę yra parkas.

Paminklas V. Kudirkai, kurio garbei pavadintas miestas

Etimologija

Miesto vardo istorija įdomi tuo, kad beveik visą laiką tai buvo asmenvardinis vietovardis, nors vardas keitėsi ne vieną kartą.

Pirmasis kaimo vardas buvo Duliebaičiai (arba Duoliebaičiai, nuo vieno pirmųjų kaimo savininkų G. Duliebaičio, kurio pavardė kilusi nuo rytų slavų genties dulebų vardo), minimi 1561 m. Vėliau, 1639 m. karaliaus Vladislovo IV žmona Cecilija Renata, valdžiusi Jurbarko seniūniją, savo vyro garbei pavadino Vladislavovu (lenk. Władysławów; kai kurie šaltiniai nurodo, kad šis vardas priimtas tik 1643 m. kartu su herbu ir miesto teisėmis). Tačiau šis pavadinimas nelabai prigijo ir liaudyje žmonės vadino jį Naumiesčiu arba Naujamiesčiu („naujas miestas“, dar vadintas tiesiog Miestu; vok. Neustadt, lenk. Nowe Miasto).

XIX a. caro valdžia bandė sugrąžinti Vladislavovo vardą, kurį dar XVIII a. pabaigoje „nurungė“ Naumiestis, tačiau nepavyko, nors oficialiai miestas Vladislavovu vadintas nuo 1837 m. iki I pasaulinio karo.^[3] XIX a. pabaigoje Vincas Kudirka mini miestą kaip Naupilę (satyroje „Cenzūros klausimas“; plg. tuomet Marijampolė vadinta Senapile). 1900 m. miestas vadintas Naumiesčiu, nors įvairūs šaltiniai miestą vadino Vladislavovu iki pat 1917 m.

1934 m. miestui suteiktas dabartinis vardas – Kudirkos Naumiestis, rašytojo ir Lietuvos himno autoriaus V. Kudirkos garbei.

Istorija

XVI a. iškirtus girią, dabartinio miesto vietoje įkurtas Duliebaičių kaimas, pirmąkart minimas 1561 m. spalio 12 d. Jurbarko seniūnijos ir Virbalio inventoriuje (gyveno 8 valstiečiai, tarp jų ir G. Duliebaitis). 1639 m. čia įkurtas Vladislavovas, kuris 1643 m. kovo 26 d. gavo Magdeburgo teises ir herbą. XIX–XX a. miestas buvo apskrities centras Suvalkų gubernijoje.^[4]

1934 m. suteiktas dabartinis miesto pavadinimas. 1937 m. įkurta biblioteka. Priešais Kudirkos Naumiestį, kitame Šešupės krante buvo Širvintos miestas, sugriautas II pasaulinio karo metu ir nebeatstatytas. Išlikęs miestus jungęs Širvintos tiltas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Kudirkos Naumiestis tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu mieste veikė linų fabrikas. 1993 m. LR prezidento dekretu patvirtintas dabartinis Kudirkos Naumiesčio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys	Naujosios Valios vaitystė	Jurbarko seniūnija
1561–1643 m.	?	Jurbarko seniūnija
1837–1867 m.	?	Marijampolės apskritis	Augustavo gubernija
1867–1915 m.	?	Naumiesčio apskrities centras	Suvalkų gubernija
1919 m.	Kudirkos Naumiesčio valsčiaus centras	Naumiesčio apskrities centras	Šakių apskritis
1919–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas		Šakių apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Naumiesčio rajono centras	Kauno sritis
1953–1959 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Naumiesčio rajono centras
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Būblelių apylinkės centras	Šakių rajonas
1995–	Kudirkos Naumiesčio seniūnijos centras	Šakių rajono savivaldybė	Marijampolės apskritis

Architektūra ir kultūra

Vytauto Didžiojo paminklas Kudirkos Naumiestyje

Paminklas Vincui Kudirkai (pastatytas 1934 m., skulptorius Vincas Grybas)
Vinco Kudirkos muziejus
Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1783 m., barokas)
Stačiatikių koplyčia, pastatyta nugriovus Šv. Aleksejaus cerkvę (1930 m.)
Parapijos katalikų koplyčia (~ 1900 m.) ir koplyčia–mauzoliejus (XIX a.) Meištų kapinėse
Vinco Kudirkos kapas miesto kapinėse
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas
Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis
Kudirkos Naumiesčio gimnazijos muziejus
Vinco Kudirkos tiltas. Manoma, kad šis tiltas per Šešupę, vedantis link Mažosios Lietuvos žemių, yra minimas V. Kudirkos satyroje „Lietuvos tilto atsiminimai“ ^[5]
Širvintos tiltas Lietuvos-Rusijos pasienyje, statytas 1882 m.
Melno taikai skirtas paminklas (pastatytas 2022 m. Šešupės ir Širvintos upių santakoje)

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1857 m. ir 2021 m.

1857 m.

1892 m.*^[2]

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.^[6]

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[7]

1974 m.^[8]

1976 m.^[9]

5 516

9 000

4 595

3 067

2 574

2 486

2 300

2 100

1979 m.^sur.^[10]

1989 m.^sur.^[11]

2001 m.^sur.^[12]

2011 m.^sur.^[13]

2013 m.

2021 m.^sur.^[14]

-

2 090

2 061

1 997

1 732

1 666

1 381

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Tautinė sudėtis

1897 m. gyveno 4 595 žmonės:^[15]

Žydai – 45,52% (2092);
Lietuviai – 22,3% (1025);
Vokiečiai – 8,94% (411);
Rusai – 8,77% (403);
Lenkai – 7,66% (352);
Ukrainiečiai – 6% (276);
Kiti – 0,78% (36).

1923 m. gyveno 3 067 žmonės:^[16]

Lietuviai – 58,39% (1791);
Žydai – 32,31% (991);
Vokiečiai – 7,56% (232);
Rusai – 0,88% (27);
Lenkai – 0,61% (19);
Kiti – 0,22% (7).

2001 m. gyveno 1 997 žmonės:^[17]

Lietuviai – 98,99% (1977);
Rusai – 0,6% (12);
Kiti – 0,4% (8).

2011 m. gyveno 1 732 žmonės:^[18]

Lietuviai – 98,72% (1710);
Rusai – 0,8% (14);
Kiti – 0,46% (8).

Žymūs žmonės

Kudirkos Naumiestyje 1895–1899 m. gyveno dr. Vincas Kudirka (1858–1899), čia ir palaidotas. Paskutinius mėnesius jis praleido namelyje, kuris stovėjo dabartinės V. Kudirkos mokyklos vietoje.
Zev Hirsch Bernstein (1847–1907) – žydų kilmės JAV rašytojas, žurnalistas
Juozas Čepukaitis (1870–1923) – rašytojas
Lee Shubert (1871–1953) – žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius
Herman Bernstein (1876–1935) – žydų kilmės JAV rašytojas, žurnalistas, vertėjas, poetas, diplomatas
Aleksandras Grigaitis (1877–1955) – Lietuvos kunigas, daktaras, apaštališkasis protonotaras
Sam S. Shubert (1878–1905) – žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius
Jacob J. Shubert (1879–1963) – žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius
Zigmas Skirgaila (1882–1962) – vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius
Cemach Feldstein (1884–1944) – pedagogas, rašytojas, visuomenės veikėjas
Abba Hillel Silver (1893–1963) – JAV žydų rabinas ir sionistas
Jonas Pakalka (1894–1982) – kooperatininkas, visuomenės veikėjas
Jadvyga Oškinaitė-Sutkuvienė (1895–1964) – aktorė
Antoni Hałko (1896–1967) – lenkų politikas, publicistas
Antanas Adomaitis (1902–1936) – kunigas, muzikos profesorius, daktaras
Juozas Olinardas Penčyla (1908–1979) – dailininkas, vienas žymiausių tarpukario Lietuvos šaržistų ir karikatūristų
Juozas Sodaitis (1917-2012) – rašytojas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, dailininkas grafikas
Vladimiras Gavriušinas (g. 1951) – fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras
Vytautas Bakula (g. 1951) – lietuvių dainininkas (bosas)
Virginija Kirvelienė (g. 1955) – dailininkė tekstilininkė
Marius Mačiulis (g. 1978) – aktorius ir laidų vedėjas
Max Band (1901–1974) – dailininkas

Sportas

FK Sklypas Kudirkos Naumiestis (futbolas)

Susisiekimas

Kudirkos Naumiesčio pagrindinis kelias yra 138 Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai .

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ ^2,0 ^2,1 Владиславовъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 658 psl. (rus.)
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 111
↑ Władysławów (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 692 psl. (lenk.)
↑ Vincas Kudirka: poezija, proza, publicistika. – Kaunas: Šviesa, 1990. – 432 psl.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Kudirkos Naumiestis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 230 psl.
↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Kudirkos Naumiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 419
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
↑ 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-08-05 iš archive.today
↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

Kudirkos Naumiestis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 333 psl.
Kudirkos Naumiestis: monografija. – Vilnius: Mintis, 1990. – 347 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00530-4
Dr. Vinco Kudirkos muziejus. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 1998. – 183 p.: iliustr. – ISBN 9986-9202-5-6
Kudirkos Naumiestis: istorija ir architektūra / Algimantas Miškinis. – Vilnius: Džiugas, 1998. – 350 p.: iliustr. – ISBN 9986-29-035-X
Kudirkos Naumiestis / Danutė Lisauskaitė. – Kaunas: Adaksita, 2004. – 16 p.: iliustr. – ISBN 9955-631-02-3
Lietuvos himno gimtinė: albumas / Romas Treideris. – Vilnius, 2011. – 98 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-169-9

Nuorodos

Žemėlapiai Archyvuota kopija 2006-06-30 iš Wayback Machine projekto.
Heritage.lt Archyvuota kopija 2008-03-24 iš Wayback Machine projekto.
Buvęs karmelitų vienuolynas Archyvuota kopija 2006-09-09 iš Wayback Machine projekto.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[ESBE-2] 2,0 ^2,1 Владиславовъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 658 psl. (rus.)

[3] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 111

[4] Władysławów (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 692 psl. (lenk.)

[5] Vincas Kudirka: poezija, proza, publicistika. – Kaunas: Šviesa, 1990. – 432 psl.

[6] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[7] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[LTE-8] Kudirkos Naumiestis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 230 psl.

[TLE-9] Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Kudirkos Naumiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 419

[10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[11] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[12] Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[14] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[15] 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

[16] 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.

[17] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-08-05 iš archive.today

[18] 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]