Manresa

Manresa isp. Manresa

Miesto reginys

Manresa 41°43′0″ š. pl. 01°49′0″ r. ilg. / 41.71667°š. pl. 1.81667°r. ilg. / 41.71667; 1.81667 (Manresa)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Ispanija
Regionas	Katalonijos regionas
Provincija	Barselonos provincija

Gyventojų (2014)	75 297
Plotas	41,6 km²
Tankumas (2014)	1 810 žm./km²
Altitudė	238 m

Vikiteka	Manresa

Manresa (isp. ir kat. Manresa) – miestas šiaurės rytų Ispanijoje, Katalonijoje, Barselonos provincijoje, 65 km į šiaurės vakarus nuo Barselonos, prie Kardenerio upės. Tekstilės, chemijos (gumos, mineralinių trąšų), elektrotechnikos, odos pramonė, vystomas turizmas. Apylinkėse kasama kalio druska. Manresoje veikia konservatorija, meno mokykla. Į rytus nuo miesto įsteigtas Sant Ljorenso del Munto gamtos parkas, tolėliau iškyla Monseratas.

Paveldas

Manresoje išlikę daug tradicinės architektūros paveldo: Senasis romėnų tiltas (atstatytas XII a., vėliau sugriautas 1939 m. ir atstatytas 1962 m.), XIV a. Naujasis tiltas, XIV–XV a. Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (kataloniškosios gotikos stilius), XVII a. barokinė jėzuitų Šv. Ignaco bažnyčia, pastatyta ant uolos (joje kurioje kurį laiką gyveno jėzuitų ordino steigėjas Šv. Ignacas Lojola), XVIII a. barokinė rotušė ir Teismo rūmai, taip pat šiuolaikinės architektūros Manresos kazino.

Istorija

Senovėje Manresa (romėnų vadinta Minorisa) buvo iberų gyvenvietė. 711 m. miestą užėmė arabai, bet 796 m. apleido. Vėliau miestas pateko į Karolio Didžiojo valdą. Po vietos gyventojų sukilimo 827 m., Manresa buvo nusiaubta frankų, o 841 ir 842 m. vėl užpulta arabų. Miestas buvo apleistas, o atkurtas vėl X a. Rekonkistos laikais Manresa buvo svarbi tvirtovė kovoje prieš maurus, iki 1492 m. gyveno didelė žydų bendruomenė. Klestintį miestą vėliau nuniokojo maro epidemija. 1522–1523 m. Manresoje buvo apsistojęs Ignacas Lojola, todėl miestas tapo piligrimystės vieta. XIX a. plėtojosi audimo verslas. Manresa apgriauta per Ispanijos pilietinį karą.^[1]