Pereiti prie turinio

Korostenis

Koordinatės: 50°57′0″ š. pl. 28°38′0″ r. ilg. / 50.95000°š. pl. 28.63333°r. ilg. / 50.95000; 28.63333 (Korostenis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Korostenis
ukr. Коростень
            
Korostenio gatvė
Korostenis
Korostenis
50°57′0″ š. pl. 28°38′0″ r. ilg. / 50.95000°š. pl. 28.63333°r. ilg. / 50.95000; 28.63333 (Korostenis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Žytomyro sritis Žytomyro sritis
Rajonas Korostenio rajonas
Gyventojų (2022 m.[1]) 61 496
Plotas 36,9 km²
Tankumas (2022 m.[1]) 1 667 žm./km²
Altitudė 171 m
Tinklalapis korosten.osp-ua.info
Vikiteka Korostenis

Korostenis (ukr. Ко́ростень) – miestas šiaurės Ukrainoje, Žitomyro srityje, šalia Užo upės; Korostenio rajono administracinis centras. Didelis geležinkelių mazgas (eina Sankt PeterburgoŽitomyro ir Kijevo–Kovelio geležinkeliai).

Kelių tiesimo mašinų, gelžbetoninių pabėgių gamyba, statybinių medžiagų (gelžbetonio), chemijos, baldų, medienos apdirbimo, tekstilės (medvilnės), verpimo ir audimo, siuvimo, mezgimo, porceliano, maisto (mėsos, duonos, pieno, vyno) pramonė. Apylinkėse kasamas ir apdirbamas granitas. Veikia kraštotyros muziejus.

Miestas įkurtas daugiau nei prieš tūkstantmetį. Šaltiniuose minimas nuo 945 m. kaip Iskorostenis (sen. rus. Изъкоръстѣнь). Tai buvo slavų genties drevlianų sostinė. Vėliau buvo prijungta prie Kijevo Rusios. 946 m. senasis Isorostenis sudegintas kunigaikštienės Olgos.[2]

Dabartinis miestas iškilo XIV a. pab., nuo 1370 m. priklausė LDK. 1589 m. suteikta Magdeburgo teisė. Rusijos imperijos laikais Iskorostenis buvo miestelis. 1902 m. atitiestas geležinkelis. 1917 m. gyvenvietė pervadinta Korosteniu, 1926 m. suteiktas miesto statusas.[3]

Šiandieninis miestas santykinai mažas, nes yra labai arti Černobylio. Po Černobylio avarijos sritis buvo paskelbta savanoriškos evakuacijos zona.

Miestų partnerystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. KOROSTEN'
  2. Korosten. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 227
  4. https://old.ukmerge.lt/index.php?3678665271 Archyvuota kopija 2021-11-28 iš Wayback Machine projekto.
  5. https://www.youtube.com/watch?v=KW-x2STlcnI