Kirovohrado sritis
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
Kirovohrado sritis Кіровоградська область | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Ukraina | ||||||
Administracinis centras | Kropivnyckis | ||||||
Rajonų | 21 | ||||||
Srities pavaldumo miestai | 4 | ||||||
Rajono pavaldumo miestai | 8 | ||||||
Įkūrimo data | 1939 m. sausio 10 d. | ||||||
Gubernatorius | Andrijus Balonė Андрій Балонь | ||||||
Gyventojų | 903 712[1] | ||||||
Plotas | 24 588 km² | ||||||
Tankumas | 37 žm./km² | ||||||
Tel. kodas | 52 | ||||||
Tinklalapis | Oficiali svetainė | ||||||
Vikiteka | Kirovohrado sritisVikiteka |
Kirovohrado sritis (ukr. Кіровогра́дська о́бласть) – Ukrainos sritis šalies centrinėje dalyje. Vakaruose ribojasi su Odesos ir Vinycios, šiaurėje – su Čerkasų, šiaurės rytuose – su Poltavos, rytuose – su Chersono bei pietuose su Mykolajivo sritimis. Administracinis centras – Kropivnyckis (buv. Kirovohradas).
Geografija
Kirovohrado srityje, Dobrovelyčivkos miestelyje yra Ukrainos geografinis centras.
Plotas
Srities plotas 24588 km², kas sudaro 4,07 % Ukrainos teritorijos.
Vandens telkiniai
Kirovohrado[2] srityje yra 438 upės kurių bendras ilgis – 5558 km, priklausančios Dniepro ir Pietinio Bugo upių baseinams. Ilgiausios upės: Dniepro baseino – Tjasmynas, Inhulecas, Cybulnykas; Pietinio Bugo baseino – Inhulas, Syniucha, Synycia. Per sritį teka Dniepras (Kremenčuko tvenkinys). Regione yra 85 vandens saugyklos ir 2185 kūdros.
Reljefas
Sritis išsidėsčiusi pietinėje Padnieprės aukštumos dalyje. Daug raguvų.
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -5,5 °C, vasaros – 21 °C. Krituliai dažni rudenį, lietaus pavidalu (~450 mm per metus).[3]
Augalija ir gyvūnija
Miškai užima 179,1 tūkst. hektarų arba apie 7,2% visos srities teritorijos. Oleksandrijos ir Znamjankos rajonuose išsidėstęs vienas didžiausių Ukrainos miškastepių zonos miškų masyvas – „Juodasis miškas“.
Sutinkami tipiniai miškastepių gyvūnai: starai, kiškiai, lapės, vilkai, šernai.
Istorija
Dabartinės srities teritorija priklauso istoriniam-kultūriniam Nadniprianščynos regionui.
Sritis įkurta 1939 m. sausio 10 d. Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos sudėtyje. 1941–1944 m. teritorija buvo okupuota Trečiojo Reicho kariuomenės.
1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma, 93,08 %, pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Kirovohrado sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.
Gyventojai
2006-aisias m. srityje gyveno 1 067 000 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,27 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:
- miesto gyventojų – 60,2 %
- kaimo gyventojų − 39,8 %
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
- ukrainiečiai – 90,1 %
- rusai – 7,5 %
- kiti (baltarusiai, moldavai) – 2,3 %
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 46 žm./km².
Administracinis suskirstymas
Lietuviškai | Ukrainietiškai | Gyventojų skaičius | |
---|---|---|---|
Kropivnyckis | 243 200 | ||
Oleksandrija | Олександрія | 86 600 | |
Svitlovodskas | Світловодськ | 48 600 | |
Znamenka | Знаменка | 26 500 |
Ekonomika
Kirovohrado sritis turi gerai išvystytą tiek žemės ūkio, tiek ir pramoninį potencialą. Didžiausią srities bendrojo vidaus produkto dalį sudaro: žemės ūkis – 32,1%, pramonė – 28,1%, transportas – 11,6%.
Labiausiai išvystytos pramonės šakos: mašinų gamybos, metalo apdirbimo, anglių kasimas (Dniepro anglių baseinas), statybinių medžiagų gamybos, popieriaus apdirbimo (Oleksandrijos diagraminių popierių fabrika), maisto (ypatingai cukraus gamyba – 11 gamyklų).
Žemės ūkio šakos pasiskirsto į augalininkystę (73%) ir gyvulininkystę (27%). Auginami kviečiai, miežiai, sojos, kukurūzai, grikiai, saulėgrąžos. Laikomos kiaulės, avys, paukščiai.
Ekonomikos rodikliai
N | rodiklis | vienetai | 2006 |
---|---|---|---|
1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 199,3 |
2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,5 |
3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 104,2 |
4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,2 |
5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | 95,1 |
6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 2086,9 |
7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 865 |
8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 171,3 |
Susisiekimas
Regionas turi pakankamai gerai išvystytą transporto infrastruktūrą. Sritį kerta svarbios automobilių kelių arterijos – E95, E50. Svarbiausi geležinkelio mazgai – Znamjanka, Pomična, Hajvoronas, Dolynska. Kropivnyckyje išsidėstęs oro uostas.
Maršrutas | Didesni miestai srityje | Ukrainietiška numeracija |
Tarptautinė numeracija |
Statusas | |
---|---|---|---|---|---|
Znamjanka – skp „Izvarinė“ | Oleksandrija | M04 | E50 | Tarptautinis | |
Kijevas – Odesa | M05 | E95 | Tarptautinis | ||
Stryjus – Znamjanka | Novoarchanhelskas, Kropivnyckis | M12 | E50 | Tarptautinis | |
Kropivnyckis – skp „Platonovė“ | M13 | Tarptautinis | |||
Poltava – Oleksandrija | M22 | Tarptautinis | |||
Kijevas – Znamjanka | Smila | H01 | - | Nacionalinis | |
Oleksandrivka – Mykolajivas | Kropivnyckis | H14 | - | Nacionalinis | |
Kropivnyckis – Zaporožė | H23 | - | Nacionalinis |
Išnaša. skp – Sienos kirtimo punktas
Kelių rodyklė
- Bendras automobilių kelių ilgis – 6256,4 km;
Švietimas ir kultūra
Kirovohrado srityje yra 4 valstybinės aukštosios mokyklos.
Taip pat veikia viena filarmonija, 4 teatrai. Elizavethrade (dab. Kropivnyckis) gimė garsus Ukrainos revoliucijos vekėjas – Volodymyras Vynyčenka, jo vardu pavadintas pedagoginis universitetas Kirovohrade.
Turizmas
Dniepro pakrantėje daug išsidėsčiusių pansionatų, sanatorijų bei poilsio bazių.
Lankomos vietovės:
- Dobrovelyčivkos gyvenvietė – geografinis Ukrainos centras;
- Znamjankos ir Oleksandrijos rajonai – draustinis „Juodasis miškas“;
- Onufrijivka – žymi savo parkais;
- Bobrynecas – žymus soboras ir cerkvė, krašto istorijos muziejus;
- Kropivnyckis – architektūros ir kultūros paminklai, šventos Jelizavetos piliavietė.
Išnašos
- ↑ UKRAINE: Provinces and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ Kirovohrado srities Melioracijos ir vandens ūkis Archyvuota kopija 2017-08-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 211
Nuorodos
|