Pereiti prie turinio

Kanarinis finikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Phoenix canariensis

Kanarinis finikas Tenerifėje
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Eilė: Arekiečiai
( Arecales)
Šeima: Arekiniai
( Arecaceae)
Pošeimis: Coryphoideae
( Coryphoideae)
Triba: Phoeniceae
( Phoeniceae)
Gentis: Finikas
( Phoenix)
Rūšis: Kanarinis finikas
( Phoenix canariensis)
Binomas
Phoenix canariensis
H.Wildpret, 1882
Heterotipiniai sinonimai[2]
  • Phoenix canariensis Nabonnand, 1871
  • Phoenix canariensis var. porphyrococca Vasc. & Franco, 1948
  • Phoenix cycadifolia Regel, 1879
  • Phoenix dactylifera var. jubae Webb & Berthel., 1847
  • Phoenix erecta Sauv., 1894
  • Phoenix jubae (Webb & Berthel.) Webb ex Christ, 1885
  • Phoenix macrocarpa Sauv., 1894
  • Phoenix menieri Cochet, 1906
  • Phoenix senegalensis Lesch. ex André, 1892
  • Phoenix tenuis B.S.Williams, 1870
  • Phoenix vigieri Naudin, 1885
Paplitimas
Paplitimas
     Kanarinių finikų natūralus paplitimo arealas Kanarų salose

Kanarinis finikas (lot. Phoenix canariensis) – arekinių (Arecaceae) šeimos, finikų (Phoenix) genties dvinamių palmių rūšis.[3]

Šios palmės yra vienas iš reprezentatyviausių ir svarbiausių Kanarų salyno augalų rūšių, nes ši rūšis ir jos populiacijos visada buvo salų kraštovaizdžiui būdingas ir išskirtinis elementas.[3]

Natūralus paplitimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip endeminių augalų rūšis, natūraliai paplitusi beveik visame Kanarų salyne,[2] išskyrus El Hiero salą.[1]

Šios palmės palyginti neseniai kolonizavo salyną iš rytinių salų į vakarines salas.[4] Ji aptinkama maždaug 26 000 km² plote, bet jos realus užimamas plotas nėra aiškus, tačiau kaip manoma, kad jis gali būti mažesnis nei 2 000 km². Šios palmės salyne natūraliai auga nuo jūros lygio iki 1200 m aukštyje.[5] Augančios dar aukščiau, tikėtina yra išplatintos žmonių. El Hiero saloje natūralių palmių giraičių nėra,[6] o Lansarotės saloje rūšis tikriausiai yra vietinė, tačiau aptinkama pavieniais individais ir nesudaro palmių giraičių.[7][1]

Introdukavimo geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kanarinis finikas introdukuotas ir natūralizuotas visame pasaulyje, nes auginamas kaip dekoratyvinis augalas.[3]

Šios palmės dabar auga artimiausiose nuo Kanarų salyno - Madeiros, Azorų salose, Viduržemio jūros regiono šalyse, ir dar tolimesniuose pasaulio regionuose, įskaitant Bermudų salas, pietines, pietryčių, pietvakarių JAV dalis, šiaurvakarių Meksiką, Boliviją, Australiją, Naujojosios Zelandijos Šiaurės salą, Norfolko salą.[2]

Užauga apie 12-15 m, kartais virš 20 m aukščio, kamienas iki 70-80 cm skersmens.[8][3]

Priešingai nei datulinis finikas (Phoenix dactylifera), Phoenix atlantica, Phoenix theophrasti ir kitos giminingos rūšys, kanarinių finikų kamienas nesišakoja ir yra vienkamienė palmė.[3]

Palmės vainikas paprastai būna didelis, lapuotas, tankus ir ryškiai žalios spalvos su žemyn svirančiais, išskyrus viršūnę, lapais. Vainiko lapai plunksniški, 6-7 m ilgio, sudaryti iš 70-100 lapelių kiekvienoje pusėje.[3]

Pirmą kartą žydi 4-7 metų amžiaus. Žiedai smulkūs, tačiau žiedynai, kuriuose jie susitelkę į žiedynkočius, yra dideli ir įspūdingi - jų ilgis siekia iki 1,5 metro.[3] Elipsės formos vaisius – 2 cm ilgio, 1 cm skersmens geltonas ar oranžinis kaulavaisis. Viduje yra didelė sėkla. Vaisiaus minkštimas kartaus ir aštraus skonio tinkamas valgymui, tačiau labai plonas,[3] todėl menkavertis.

Palmė yra tvirtai įsitvirtinusi į žemę plačia šaknų sistema be pagrindinių šaknų, su daugybe pluoštinių šaknų, bet kurių skersmuo su amžiumi nedidėja.[3]

Amžius ir augimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kanarinis finikas lyginant su kitomis palmių rūšimis yra ilgaamžis. Aukščiausi individai laikomi daugiau nei dviejų, o gal ir trijų šimtmečių senumo.[3]

Stebintys jas apskaičiavo, kad laukinėse palmių giraitėse palmės paauga 1 metrą per 7,5 metų, o kultūrinių individų, nuolat aprūpinamų vandeniu, augimas yra gerokai didesnis - maždaug 1 metras per metus.[3]

Dauginamas tik sėklomis. Gan atsparus nemažiems šalčiams (iki -10 °C), todėl gali būti auginamas ir švelnesnio vidutinio klimato kraštuose, pvz., Anglijoje.

Iš kanarinio finiko sulos Kanarų salose, ir ypač La Gomeros saloje gaminamas palmių sirupas (vadinamas „palmių medumi“).

Kadangi daug rūšių introdukuojama iš vienos pasaulio vietos į kitas, tad tarp genetiškai artimų rūšių sąlyčio vietovėse atsiranda hibridinės formos, kaip ir šios rūšies atveju, kada tarp šios rūšies ir datulinių finikų (Phoenix dactylifera) dažnai aptinkama hibridų.[8]

  1. 1,0 1,1 1,2 Beech, E. 2017. „IUCN Red list - Phoenix canariensis. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2017-01-24.{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) Straipsnis anglų k.
  2. 2,0 2,1 2,2 powo.science.kew.org / Phoenix canariensis H.Wildpret
  3. 3,00 3,01 3,02 3,03 3,04 3,05 3,06 3,07 3,08 3,09 3,10 cienciacanaria.es / La palmera, símbolo vegetal de Canarias | Publicado: 30 de Junio de 2014; ispanų k.
  4. Saro et al., 2015
  5. Sosa et al., 2007, Naranjo et al., 2009
  6. Bañares et al., 2008, Saro et al., 2015
  7. P. Sosa Henríquez pers. comm., 2017
  8. 8,0 8,1 floradecanarias.com / Phoenix canariensis; ispanų k.