Jaučakių piliakalnis
| Jaučakių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Jaučakių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kauno rajonas | ||
| Seniūnija | Vilkijos apylinkių seniūnija | ||
| Aukštis | 10-12 m | ||
| Plotas | 46x22 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1951 | ||
| Tirtas | 2003 m. | ||
Jaučakių piliakalnis ir alkakalnis (A346K) – piliakalnis (A346K 1) ir gyvenvietė (A346K 2) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, prie Jaučakių kaimo, (Vilkijos apylinkių seniūnija), 0,95 km į pietvakarius nuo kelio Kaunas-Jurbarkas.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis, vadinamas Kartuvių kalnu, yra į pietvakarius nuo kaimo, 0,6 km į rytus nuo Nemuno dešiniojo kranto, Pilies ir Piliakalnio upelių santakoje, miške. Tai tarp upelių įsiterpusio kyšulio vakarinė (aukštesnė) dalis. Jį iš šiaurės ir pietų juosia gilios daubos, rytinėje pusėje likusi kyšulio dalis. Nuo daubų pusės piliakalnio šlaitai statūs, 10–12 m aukščio. Viršūnės aikštelė pailga, 46x22 m dydžio. Išliko apie 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis.
Gyvenvietė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piliakalnio rytinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė. Rastas iki 1,1 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame aptikta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos, gargažių, akmeninių sviedinių, židinių liekanų, molio tinko gabalų, Romos moneta. Gyvenvietės dalis sunaikinta kuriant sodų bendriją. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Alkakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie 0,3 km į pietvakarius nuo piliakalnio ir apie 0,3 km į rytus nuo Nemuno dešiniojo kranto yra alkakalnis. Jis dar vadinamas Svirnakalniu. Tai didelė pušimis apaugusi aukšta kalva, iš šiaurės juosiama gilaus bevardžio upelio, iš pietų ir pietvakarių pusių yra Nemuno dešiniojo kranto slėnis, iš rytų – žemuma. Viršūnės aikštelė apskrita, apie 25 m skersmens. Šlaitų viršutinėje dalyje išliko kultūrinio sluoksnio žymių.
Pasak gyventojų, ant kalno stovėjo bažnyčia, kuri prasmegusi į kalno vidų.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1951 m. atliko Petras Tarasenka. Gyvenvietės žvalgomuosius tyrimus 2003 m. atliko Aleksandras Vaškelis ir Lietuvos istorijos institutas.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Spėjama, kad čia stovėjusi Paštuvos pilis (Castra Pasten). Petras Dusburgietis savo kronikoje mini 1292 m. kryžiuočių įsiveržimą į Paštuvos (Pastovis) žemę. Paštuvos žemę dažnai mini ir XIII a. antrosios pusės – XIV a. Vartbergės kronika, Vygando Marburgiečio kronika, Dietmaro kronika.
1369 m. po 5 paras trukusios apgulties pilis kryžiuočių, kuriems vadovavo maršalas Hermanas Šindenkopfas, buvo sunaikinta, bet greitai lietuvių atstatyta. Vygandas Marburgietis mini, kad Paštuvos pilis stovėjusi Nemuno saloje. Pilį ir gyvenvietę nuo XIV a. antrosios pusės lietuviai, manoma, ėmė vadinti Vilkija – XV a. pirmosios pusės Vytauto dokumentuose minima Vilkijos pilis. Kai kurie istorikai mano, kad tai yra 1388 m. kryžiuočių sudeginta Wildenberg pilis.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Butvilonių piliakalnis 10 km | Pilsupių piliakalnis 31 km | Piepalių piliakalnis 13 km |
| |||||||
| Žemosios Panemunės piliakalnis 9 km Žuklijų piliakalnis 14 km |
|
Lepšiškių piliakalnis 29 km | |||||||||
| Mikytų Smailakalnis 2 km Šėtijų piliakalnis 4 km |
Jadagonių piliakalnis 4 km | Bernatonių piliakalnis 15 km | |||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jaučakių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 590 psl.