Pereiti prie turinio

Haris Poteris ir paslapčių kambarys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Haris Poteris ir Paslapčių kambarys)
Hario Poterio knyga
Haris Poteris ir Paslapčių kambarys
Autorius(ė) J. K. Rowling
Žanras apysaka
Knygos nr. Antra
Pardavimų skaičius ~77 milijonų
Istorijos laikas 1943
1992-1993
Originalas
Pavadinimas Harry Potter and the Chamber of Secrets
Valstybė Jungtinė Karalystė
Kalba anglų k.
Viršelio dailininkas(ė) Jungtinė Karalystė Cliff Wright
Jungtinės Amerikos Valstijos Mary GrandPré
Leidėjai Bloomsbury Publishing, Scholastic Press, Raincoast Books
Išl. data Jungtinė Karalystė 1998 m. liepos 2 d.
Jungtinės Amerikos Valstijos 1999 m. birželio 2 d.
Skyriai 18
Puslapių sk. Jungtinė Karalystė 251
Jungtinės Amerikos Valstijos 341
Lietuviška versija
Vertėjas(a) Zita Marienė
Leidykla Alma littera
Išl. metai 2001 m.
Viršelio dailininkas(ė) padarytas pagal JAV versijos viršelį
Skyriai 18
Puslapių sk. 270
ISBN ISBN 9955-08-018-3
Prieš ją Haris Poteris ir Išminties akmuo
Po jos Haris Poteris ir Azkabano kalinys

Haris Poteris ir paslapčių kambarys – antroji britų rašytojos J. K. Rowling knyga iš planuojamos septynių knygų apie Harį Poterį serijos.

Angliškas knygos pavadinimas – „Harry Potter and The Chamber of Secrets“

ISBN 9955-08-018-3

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Dar prieš prasidedant naujiems mokslo metams Hogvartse, Hariui ima dėtis keisti dalykai. Visų pirma jį aplanko namų elfas, vardu Dobis, ir įspėja, kad Haris negrįžtų atgal į Hogvartsą. Haris su tuo nesutinka, tačiau Dobis imasi drastiškų priemonių, ir Haris smarkiai nukenčia.

Dursliai nenori išleisti Hario atgal į mokyklą, todėl šiam tenka pabėgti skraidančiu automobiliu. Haris likusias atostogas praleidžia pas Vizlius ir jam tai labai patinka. Rugpjūčio 31 dieną Haris su draugais keliauja į Hogvartso ekspresą, tačiau barjeras, skiriantis Kings Kroso stotį nuo 9 su trim ketvirčiais perono yra uždarytas ir Ronis su Hariu negali nuvykti į Hogvartsą. Į Hogvartsą jie nuskrenda automobiliu. Leisdamiesi atsitrenkia tiesiai į gluosnį Galiūną.

Haris ir toliau sėkmingai mokosi Hogvartse iki dienos, kai Hogvartse pradeda dėtis keisti dalykai: sustingdoma Filčo katė Ponia Noris ir dar keletas moksleivių. Visi pradeda įtarinėti Harį, kad jis atvėrė Paslapčių kambarį, nes Haris moka susikalbėti su gyvatėmis. Mokytojai taip pat baiminasi dėl mokyklos ateities: kai paskutinį syk kambarys buvo atvertas, mokykla buvo prie uždarymo ribos, nes buvo nesugebėta išvengti aukų.

Haris, Ronis ir Hermiona ima aiškintis paslapčių kambario paslaptį. Galiausiai jie atranda, kad mokinius į akmenį paversdavo baisi gyvatė – baziliskas, paleista iš Paslapčių kambario. Haris įtarinėja Smirdžių, kad šis atidarė kambarį, tačiau vėliau paaiškėja, kad tai netiesa.

Hermiona įmena paslapčių kambario paslaptį, tačiau ją, einančią iš bibliotekos, užpuola baziliskas. Ji paguldoma į ligoninę. Haris su Roniu ateina jos aplankyti ir aptinka jos kumštyje suspaustą knygos lapą. Ten paaiškinta viskas apie Baziliską ir yra Hermionos ranka parašytas prierašas: „vamzdžiai“. Draugai supranta užuominą, bet vis dar dvejoja ką daryti. Galiausiai jie netyčia nugirsta, kad Ronio sesutė Džinė buvo pagrobta ir nunešta į Paslapčių kambarį.

Berniukai eina į Paslapčių kambarį. Kartu eiti jie pasikviečia apsišaukėlį profesorių Lokhartą. Požemiuose Lokhartas atima Ronio lazdelę, kuri buvo sulūžusi po susidūrimo su gluosniu, ir bando berniukus užburti atminties kerais. Tačiau kerai atsisuka prieš jį patį ir jis ne tik netenka savosios atminties, bet ir užverčia kelią į Paslapčių kambarį akmenimis. Ronis lieka vienoje pusėje, o Haris kitoje.

Priėjęs kambarį, Haris pamato vaikiną – Tomą Marvolą Ridlį, kuris kadaise mokėsi Hogvartse. Vėliau paaiškėja, kad Tomas vėliau tapo Valdovu Voldemortu ir prieš 50 metų atvėrė Paslapčių kambarį. Dabar jis darsyk tai padarė, tiesa, jam pasitarnavo Džinė, į kurios rankas papuolė stebuklingas dienoraštis. Tomas siekia išsiurbti Džinės gyvastį ir pasiimti ją sau, kad galėtų vėl įgauti kūną. Haris jam bando sutrukdyti, tačiau šis užsiundo baziliską ant Hario. Kova tarp gyvatės ir berniuko baigiasi Hario pergale, nors šiam ir smarkiai pagelbsti Dumbldoro atsiųstas feniksas vardu Foksas.

Nors ir nugalėjo baziliską, Haris vis dar nežino, kaip sustabdyti Tomą ir išgelbėti Džinę. Juk Tomas tėra vaizdinys ir jam neįmanoma nieko padaryti. Tačiau Haris atskleidžia dienoraščio paslaptį: dienoraštyje saugomas prisiminimas apie Tomą Ridlį. Haris sunaikina dienoraštį. Paslapčių kambarys griūva, o Haris su Džine ir Foksu iš jo pabėga.

Dienoraštis šiame kūrinyje tarsi turi savo protą bei siekius, tačiau autorė apie jį daugiau nieko neatskleidžia. Kaip paaiškėja knygoje Haris Poteris ir Netikras princas, dienoraštis, tai – horokrusas, kuriame užslėpta dalis Voldemorto sielos. Tokiu būdu Voldemortas gali pakilti aukščiau mirtingųjų ir magų. Todėl jis yra vienas galingiausių magų. Tačiau Haris pasirodo galingesnis už Voldemortą.

Hagridas – Klastuolio įpėdinis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būtent taip prieš penkiasdešimt metų visi manė apie Hagridą. Taip nutiko todėl, kad Hagridas jau nuo seno turėjo potraukį dideliems magiškiems padarams. Dar būdamas trečiakursis jis įsigyjo vorą, vardu Aragogas. Pasinaudojęs šia priežastimi Ridlis apkaltino Hagridą esant Klastuolio įpėdiniu, kad pats galėtų išvengti bausmės – išmetimo iš Hogvartso. Žinoma, vos tik Hagridas nustojo mokytis Hogvartse, Ridlis uždarė paslapčių kambarį, kad niekam nekiltų įtarimas. Tačiau tuometinis transfigūracijos mokytojas Profesorius Dumbldoras buvo linkęs veikiau įtarti Ridlį, negu Hagridą, todėl Hagridas ir vaizduojamas kaip ištikimas Dumbldoro draugas, o ne kaip didžiausias priešas.