Gonzo žurnalistika
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gonzo žurnalistika – istorijų pasakojimo pobūdis, faktus supinantis su fantazijos realybe. Subjektyvaus stiliaus pasakojimuose reporteris dažnai tampa nuotykio dalimi, taip pat fragmentai paryškinami idant sureikšminti perduodamą žinią.
Terminas gonzo pirmą kartą panaudotas 1970 m. Hunter S. Thompson parašytos istorijos stiliaus apibūdinimui. Pats Thompson’as viename interviu sakė: „Objektyvi žurnalistika yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko JAV politikams taip ilgai leidžiama būti korumpuotiems. Neįmanoma būti objektyviu rašant apie R. Nixon'ą.“
Gonzo žurnalistika teikia pirmumą stilistikai, o ne tikslumui; dažnai pateikiamos asmeninės patirtys ir emocijos nuotykio arba temos kontekstui aprašyti. Atsisakoma „nudailinto“, atidžiai redaguoto rašytinio produkto, spaudos industrijos reikalaujamo standarto ir siekiama „cinkelio“. Būdingi sarkazmas, citatų naudojimas, humoras, perdėtas paryškinimas ir netgi necenzūrinė kalba. Gonzo žurnalistika laikosi minties, jog žurnalistika nebūtinai turi būti pedantiškai objektyvi tam, kad išsakytų tiesą.
Kiti rašytojai rašę gonzo nuotaikoje yra Jordan Kobos, Tom Luffman, Matt Taibbi ir Alan Cabal.