Elektroneigiamumas

Elektroneigiamumas – atomo branduolio savybė traukti elektronus. Perioduose iš kairės į dešinę didėja dėl didėjančio branduolio krūvio. Grupėse iš viršaus žemyn mažėja dėl didėjančio elektroninių sluoksnių skaičiaus. Didžiausias – fluoro, mažiausias – cezio.^[1] Dažniausiai matavimui naudojama Polingo skalė, pagal kurią ličio elektroneigiamumas prilyginamas vienetui. Cheminiuose junginiuose elektroneigiamesnis elementas įgyja neigiamą krūvį.

Šaltiniai

↑ Thayer, John S. (2010). „Chap.10 Relativistic Effects and the Chemistry of the Heavier Main Group Elements“. Relativistic Methods for Chemists. Springer. p. 81. doi:10.1007/978-1-4020-9975-5_2. ISBN 978-1-4020-9975-5.

Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[Thayer-1] Thayer, John S. (2010). „Chap.10 Relativistic Effects and the Chemistry of the Heavier Main Group Elements“. Relativistic Methods for Chemists. Springer. p. 81. doi:10.1007/978-1-4020-9975-5_2. ISBN 978-1-4020-9975-5.

[1]