Egipto ir Lietuvos santykiai
 |
Egipto ir Lietuvos santykiai |  | |
| Pagrindinės datos: | |||
| • De jure pripažinimas iš Egipto pusės: 1991 m. rugsėjo 6 d. | |||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. sausio 22 d. | |||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | |||
| • Lietuva → Egiptas: 82,2 mln. eur. | |||
| • Egiptas → Lietuva: 67,6 mln. eur. | |||
Egipto ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Egipto ir Lietuvos.
Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 6 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. sausio 22 d.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų narės. Santykiai vystomi ir daugiašaliu formatu – Lietuva yra akreditavusi savo ambasadorių Arabų Šalių Lygai, kurios nariu yra Egiptas.
Kaire veikia Lietuvos Respublikos ambasada, kurioje reziduoja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. Ambasada taip pat akredituota Jordanijai, Libanui, Katarui ir Arabų Lygai. Tuo tarpu Egiptas yra akreditavęs savo nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Lietuvai, reziduojantį Kopenhagoje, Danijoje.
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 207 Egipto piliečiai.[2] Egiptas - populiariausia turistų iš Lietuvos kryptis Afrikos žemyne, 2019 m. išvykusiųjų turistų kelionių skaičius į šią šalį siekė 69,6 tūkst.[3] 2021 m. duomenimis, Egipte gyvena apie 100 Lietuvos piliečių.[2]
Santykių istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji kontaktai ankstyvuoju laikotarpiu
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dėl santykinai didelio atstumo, kontaktų tarp Lietuvos ir Egipto iki XX amžiaus būta labai nedaug. Vis dėlto buvo aktyviai Egipto kultūra besidomėjusių Lietuvos didikų. Vienas jų, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, dar 1584 m. lankėsi Egipte, kur apžiūrėjo Egipto piramides, o savo kelionę aprašė dienoraštinio tipo memuaruose. Radvila Našlaitėlis laikomas pirmuoju lietuviu, ėmusiu rinkti senosios Egipto kultūros radinius (brangakmeniais inkrustuotą egiptietišką skrynelę). Į Lietuvą jis bandė pargabenti ir dvi Egipte įsigytas mumijas, norėdamas pademonstruoti senosios Egipto civilizacijos medicinos pasiekimus, tačiau dėl laivo įgulos prietaringumo buvo priverstas jas išmesti į jūrą.[4] Tarp 1820 ir 1822 m. po Egiptą keliavo Juozapas Senkovskis, tarp 1825 ir 1834 m. — Steponas Pliateris. 1858 m. mumiją iš Egipto atsivežė ten keliavęs ir kasinėjęs grafas Pranickis.[5]
1860–1861 m. archeologiniuose tyrinėjimuose Karnako šventyklos ir Tėbų griuvėsiuose dalyvavo Ignotas Žagelis. 1863–1870 m. jis Egipte dirbo Egipto vicekaraliaus rūmų okulistu. Kelionėje Nilu nuo pat jo ištakų iki žiočių surinko daug eksponatų, kuriuos pasiuntė Europos muziejams.
Santykiai 1918–1940 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Marija Rudzinskaitė-Archimavičienė yra pirmoji profesionali egiptologė iš Lietuvos. Ji dar 1910 m. dalyvavo ekspedicijoje į Egiptą. Taip pat vyko į ekspedicijas 1924 ir 1934 m., kur kasinėjo Gizoje, parsivežė nemažai eksponatų savo kolekcijai. 1922 m. mokslininkės iniciatyva universitete pradėtas skaityti Egipto istorijos kursas, paskaitose studentai buvo supažindinami su meno bei raštijos Egipte paminklais. 1932 m. Marija Rudzinskaitė-Archimavičienė išleido žodynėlį „Egipto hieroglifai“, kuriame paaiškinta simbolinė bei fonetinė svarbiausių hieroglifų reikšmė. Išvertė keletą egiptietiškų himnų, apysaką. Parašė ir 1936 m. išleido Egipto istorijos vadovėlį. Didžioji dalis surinktos kolekcijos saugoma Mykolo Žilinsko galerijoje Kaune.
1924 m. Lietuvos ir Egipto nacionalinės rinktinės susitiko žaisti draugiškų rungtynių Prancūzijoje, kurių metu Lietuvos rinktinė patyrė vieną skaudžiausių pralaimėjimų per visą savo šalies futbolo istoriją.[6]
Egipte 1929–1930 m. lankėsi lietuvių keliautojas ir antropologas Antanas Poška. 1937 m. Lietuvos ir Egipto krepšinio rinktinės susitiko Rygoje vykstančiame Europos krepšinio čempionate, kur Lietuva laimėjo aukso medalį.[7] 1939 m. Egipte vyko stalo tenisininkų čempionatas, kuriame Lietuvos vyrų rinktinė iškovojo ketvirtą vietą.[8] Diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Egipto tarpukariu nebuvo palaikomi.
Santykiai Lietuvos okupacijos metais
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Egiptas palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[9]
Santykiai po 1991 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarp valstybių pasirašyta sutartis dėl ekonominio, techninio ir mokslinio bendradarbiavimo (1996 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo kultūros srityje (2004 m.) ir susitarimas dėl reikalavimo turėti vizą netaikymo diplomatinių pasų turėtojams (2019 m.).[10]
2002 m. spalį oficialiai atidaryta Lietuvos Respublikos ambasada Egipto Arabų Respublikoje. Lietuva tapo pirmąja iš trijų Baltijos valstybių, atidariusia atstovybę Egipte. Ambasados atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis bei Egipto užsienio reikalų ministras Ahmedas Maheris.[11]
2017 m. rugpjūtį Lietuvoje pirmą kartą lankėsi Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Šoukry, kur susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir Lietuvos premjeru Sauliumi Skverneliu.[12] Dar kartą abiejų šalių užsienio reikalų ministrai susitiko 2019 m. spalį Vilniuje.[13]
Lietuvos URM teigimu, 2019 m. sausio 22-24 d. su darbo vizitu Egipte planavo lankytis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.[14]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje nuo 1994 m. ėmė populiarėti boulingas, Senovės Egipte atsiradusi sporto šaka. Egiptas išlieka paklausus tarp lietuvių turistų, ypač žiemą. 2018 metais šiuo metų laiku apsilankė 35 000 turistų iš Lietuvos.[15] 2021 m. Vilniuje įsikūrusiuose „Istorijos namuose“ eksponuoti „beveik visi Lietuvoje saugomi egiptietiški eksponatai po vienu stogu“.[5]
Į lietuvių kalbą yra išversta Egipto rašytojų Taufiko al Chakimo, Jusufo Idriso, Nagibo Machfuzo, Abdarahmano aš Šarkavio kūrinių.[16]
Yra profesionalių egiptiečių krepšininkų, žaidusių Lietuvos aukščiausioje krepšinio lygoje. Tarp jų – Assem Marei, 2015–2016 m. žaidęs Šiaulių „Šiaulių“ komandoje.
Ekonominiai santykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Egipto siekė 82,2 mln. eurų, o Egiptas buvo 47-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[1]
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Egiptą.
- Eksportas sudaro 67,6 mln. eurų; Egiptas yra 40-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
- Importas sudaro 14,7 mln. eurų; Egiptas yra 61-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojama Valgomieji vaisiai ir riešutai (66%); stiklas ir stiklo dirbiniai (14%), plastikai ir jų dirbiniai (5%), vilna (4%).
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Egiptas yra 66-as (investicijos siekia 0,14 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų Egipte 2020 m. užfiksuota nebuvo.[1]
Pilietiniai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | 2016[17] | 2020[18] | 2021[19] | 2022[2] |
|---|---|---|---|---|
| Egipto piliečių skaičius Lietuvoje | 82 | 136 | 167 | 207 |
| Metai | 2019[18] | 2021[2] |
|---|---|---|
| Lietuvos piliečių skaičius Egipte | 80 | 100 [a] |
- ↑ neoficialūs duomenys
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasiuntiniai Lietuvai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sąrašas nėra baigtinis
- 1993–1994 m. – Hamdy Mohamed Ibrahim Nada, pirmasis Egipto ambasadorius Lietuvai (rezidavo Stokholme)
- 1998–2000 m. – Muhamadas Šaabanas (rezidavo Kopenhagoje)
- 2006-2009 m. – Afaf El Mazariky
- 2009–2013 m. (?) – Nabilas Riadas Habašis (rezidavo Kopenhagoje)
- 2014–2018 m. (?) – Salva Mufid Kamel Magarius (rezidavo Kopenhagoje)
- nuo 2018 m. – Aimanas Alkafasas, dešimtasis Egipto ambasadorius Lietuvai (reziduoja Kopenhagoje)
- nuo 2022 m. - Mohamedas Karimas Fuadas Šerifas
Pasiuntiniai Egiptui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2001–2006 m. – Polinaras Čižauskas, laikinasis reikalų patikėtinis
- 2006–2010 m. – Ginutis Voveris, pirmasis Lietuvos ambasadorius Egiptui po nepriklausomybės atkūrimo
- 2010 m. – Giedrius Jokubauskis, atašė
- 2010 m. – 2015 m. – Dainius Junevičius
- 2016 m. – 2021 m. – Arvydas Daunoravičius [20]
- 2021 m. – Artūras Gailiūnas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Egiptas“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-04-24.[neveikianti nuoroda]
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ „Išvykusių turistų kelionių skaičius“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. birželio 17 d.
- ↑ Kelionė į Jeruzalę. Azijos studijos Lietuvoje
- ↑ 5,0 5,1 Mumijos ir sarkofagai Lietuvos sostinėje: duris atveria unikali senovės Egipto paroda (lrytas.lt)
- ↑ World Football Elo Ratings
- ↑ 1937-ieji ir 1939-ieji – pirmieji Lietuvos krepšinio šlovės meta (Sportas.lt)
- ↑ Tarpukario sportas ir po karo gyvas… (VIII dalis) (TV3)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Kraujelis 2008, p. 199.
- ↑ Egiptas | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Kaire oficialiai atidaryta Lietuvos ambasada“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2002-10-09. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Linas Linkevičius susitiko su pirmą kartą Lietuvoje besilankančiu Egipto užsienio reikalų ministru (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2019-05-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vilniuje susitiko Lietuvos ir Egipto užsienio reikalų ministrai (Lietuvos Respublikos ambasada Egipto Arabų Respublikoje) Archyvuota kopija 2022-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ L. Linkevičius Egipte aptars šalių ryšius, padėtį Artimuosiuose Rytuose (diena.lt)
- ↑ „Populiariausia atostogų kryptis žiemą išlieka Egiptas“. delfi.lt. Delfi. 2018-11-23. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Egipto literatūra(parengė Jonas Laurinaitis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
- ↑ Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 18,0 18,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ [1][neveikianti nuoroda] (Ambasados Egipte inf.)
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Egipto santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- Egiptas | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
- Egiptas | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
