Desnos kultūra 4 tūkstantmečio pr. m. e. antroje pusėje – 3 tūkstantmečio pr. m. e. viduryje plito Desnos baseine. Ji susiformavo veikiama Lialovo kultūros, jos gyventojai migravo į Padesnį. Desnos kultūrą į rytus išstūmė, vėliau asimiliavo iš pietų atsikėlę Dniepro vidurupio kultūros gyventojai.
Desnos kultūros gyvenvietės mažos, kurtos žemose smėlėtose upių ir upinių ežerų pakrantėse. Žmonės gyveno pusiau žeminėse ir antžeminiuose pastatuose. Vertėsi žvejyba, medžiokle, maisto rinkimu. Pagal dirbinius skiriami du laikotarpiai: ankstyvasis ir vėlyvasis. Ankstyvuoju laikotarpiu vyravo iš nuoskalų gaminti titnaginiai dirbiniai retušuotu paviršiumi. Naudoti aukšti smailiadugniai šalmo pavidalo su palenkta apatine dalimi ir šiek tiek žemesni pūstais šonais puodai, dažniausiai puošti rombo formos duobutėmis, išdėstytomis šachmatine tvarka. Vėlyvuoju laikotarpiu Desnos kultūrai turėjo įtakos stepių zonos kultūros, daugėjo titnago dirbinių, gaminamų iš skelčių, puodai lipdyti profiliuotais pakraščiais, puošti dažniausiai derinant vadinamąja letenėlių ir sukinių įspaudus su zigzagine linija.[1]
