CDU/CSU
CDU/CSU | |
 | |
| Pirmininkai | Friedrich Merz (CDU) Markus Söder (CSU) |
|---|---|
| Frakcijos pirmininkas | Friedrich Merz (CDU/CSU frakcija) |
| Įkurta | 1949 m. |
| Politinė ideologija | Konservatizmas Krikščioniškoji demokratija |
| Politinė pozicija | Centro dešinė |
| Europos narystė | Europos liaudies partija |
| Tarptautinė narystė | Tarptautinė demokratų sąjunga |
| Alliance parties | |
| Spalvos | Mėlyna Juoda |
| Bundestagas | 197 / 736 |
| Žemių parlamentai | 610 / 1 894 |
| Europos Parlamentas | 29 / 96 |
| Žemių vyriausybių vadovai | 7 / 16 |
| Svetainė | |
| www | |
CDU/CSU, neoficialiai – Sąjunginės partijos (vok. Unionsparteien), arba Sąjunga (vok. Union) – Vokietijos centro dešiniųjų politinių partijų – Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – aljansas.[1] Abi partijos laikosi konservatyvių, krikščioniškosios demokratijos pažiūrų.[2][3]
Krikščionių socialinė sąjunga, veikianti tik Bavarijoje, federaciniu lygiu bendradarbiauja su kitose Vokietijos žemėse veikiančia Krikščionių demokratų sąjunga.[4] CSU taip pat atliepia daugiausia kaimiškos ir katalikiškos Pietų Vokietijos problemas.[5] Abi partijos nuo Vokietijos Federacinės Respublikos įkūrimo 1949 m. Bundestage sudaro bendrą frakciją.[6] Remiantis Vokietijos federaliniu rinkimų įstatymu, frakcijos nariai, kurių pagrindiniai politiniai tikslai yra tokie patys, neturi varžytis vieni su kitais jokioje federalinėje žemėje.[7]
CDU ir CSU oficialiai išlieka visiškai nepriklausomos su atskiromis vadovybėmis, todėl jų sąjunga nėra formali. Tačiau praktikoje partijų komitetai savo sprendimus derina tarpusavyje, rinkimuose abi partijos dalyvauja su vienu kandidatu į kanclerius.
CDU ir CSU yra Europos liaudies partijos ir Tarptautinės demokratų sąjungos narės, o Europos Parlamente priklauso tai pačiai Europos liaudies partijos frakcijai.
CDU/CSU frakcijos Bundestage pirmininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Konrad Adenauer (1949)
- Heinrich von Brentano (1949–1955; 1961–1964)
- Heinrich Krone (1955–1961)
- Rainer Barzel (1964–1973)
- Karl Carstens (1973–1976)
- Helmut Kohl (1976–1982)
- Alfred Dregger (1982–1991)
- Wolfgang Schäuble (1991–2000)
- Friedrich Merz (2000–2002)
- Angela Merkel (2002–2005)
- Volker Kauder (2005–2018)
- Ralph Brinkhaus (2018–2022)
- Friedrich Merz (nuo 2022)
Rinkimų rezultatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bundestago rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Rinkimai | Kandidatas į kanclerius | Krikščionių demokratų sąjunga | Krikščionių socialinė sąjunga | CDU/CSU | Statusas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Apygarda | Apygarda | % | Vietos | +/– | ||||||||||
| Vienmandatės | Daugiamandatė | Vienmandatės | Daugiamandatė | |||||||||||
| Balsai | % | Balsai | % | Balsai | % | Balsai | % | |||||||
| 1949 | Konrad Adenauer (CDU) | 5 978 636 | 25,2 | 1 380 448 | 5,8 | 31,0 | 139 / 402
|
CDU/CSU–FDP–DP | ||||||
| 1953 | 9 577 659 | 34,8 | 10 016 594 | 36,4 | 2 450 286 | 8,9 | 2 427 387 | 8,8 | 45,2 | 249 / 509
|
 110
|
CDU/CSU–FDP–DP | ||
| 1957 | 11 975 400 | 39,7 | 11 875 339 | 39,7 | 3 186 150 | 10,6 | 3 133 060 | 10,5 | 50,2 | 277 / 519
|
28
|
CDU/CSU–DP (1957–1960) | ||
| CDU/CSU (1960–1961) | ||||||||||||||
| 1961 | 11 622 995 | 36,3 | 11 283 901 | 35,8 | 3 104 742 | 9,7 | 3 014 471 | 9,6 | 45,4 | 251 / 521
|
 26
|
CDU/CSU–FDP | ||
| 1965 | Ludwig Erhard (CDU) | 12 631 319 | 38,9 | 12 387 562 | 38,0 | 3 204 648 | 9,9 | 3 136 506 | 9,6 | 47,6 | 251 / 518
|
 0
|
CDU/CSU–FDP (1965–1966) | |
| CDU/CSU–SPD (1966–1969) | ||||||||||||||
| 1969 | Kurt Georg Kiesinger (CDU) | 12 137 148 | 37,1 | 12 079 535 | 36,6 | 3 094 176 | 9,5 | 3 115 652 | 9,5 | 46,1 | 250 / 518
|
1
|
Opozicija | |
| 1972 | Rainer Barzel (CDU) | 13 304 813 | 35,7 | 13 190 837 | 35,2 | 3 620 625 | 9,7 | 3 615 183 | 9,7 | 44,9 | 234 / 518
|
16
|
Opozicija | |
| 1976 | Helmut Kohl (CDU) | 14 423 157 | 38,3 | 14 367 302 | 38,0 | 4 008 514 | 10,6 | 4 027 499 | 10,6 | 48,6 | 254 / 518
|
20
|
Opozicija | |
| 1980 | Franz Josef Strauss (CSU) | 13 467 207 | 35,6 | 12 989 200 | 34,2 | 3 941 365 | 10,4 | 3 908 459 | 10,3 | 44,5 | 237 / 519
|
17
|
Opozicija (1980–1982) | |
| CDU/CSU–FDP (1982–1983) | ||||||||||||||
| 1983 | Helmut Kohl (CDU) | 15 943 460 | 41,0 | 14 857 680 | 38,1 | 4 318 800 | 11,1 | 4 140 865 | 10,6 | 48,7 | 255 / 520
|
18
|
CDU/CSU–FDP | |
| 1987 | 14 168 527 | 37,5 | 13 045 745 | 34,4 | 3 859 244 | 10,2 | 3 715 827 | 9,8 | 44,2 | 234 / 519
|
21
|
CDU/CSU–FDP | ||
| 1990 | 17 707 574 | 38,3 | 17 055 116 | 3,67 | 3 423 904 | 7,4 | 3 302 980 | 7,1 | 43,8 | 319 / 662
|
85
|
CDU/CSU–FDP | ||
| 1994 | 17 473 325 | 37,2 | 16 089 960 | 34,2 | 3 657 627 | 6,5 | 3 427 196 | 7,3 | 41,4 | 294 / 672
|
25
|
CDU/CSU–FDP | ||
| 1998 | 15 854 215 | 32,2 | 14 004 908 | 28,4 | 3 602 472 | 7,3 | 3 324 480 | 6,8 | 35,2 | 245 / 669
|
49
|
Opozicija | ||
| 2002 | Edmund Stoiber (CSU) | 15 336 512 | 32,1 | 14 167 561 | 29,5 | 4 311 178 | 9,0 | 4 315 080 | 9,0 | 38,5 | 248 / 603
|
3
|
Opozicija | |
| 2005 | Angela Merkel (CDU) | 15 390 950 | 32,6 | 13 136 740 | 27,8 | 3 889 990 | 8,2 | 3 494 309 | 7,4 | 35,2 | 226 / 614
|
22
|
CDU/CSU–SPD | |
| 2009 | 13 856 674 | 32,0 | 11 828 277 | 27,3 | 3 191 000 | 7,4 | 2 830 238 | 6,5 | 33,8 | 239 / 622
|
13
|
CDU/CSU–FDP | ||
| 2013 | 16 233 642 | 37,2 | 14 921 877 | 34,1 | 3 544 079 | 8,1 | 3 243 569 | 7,4 | 41,5 | 311 / 631
|
72
|
CDU/CSU–SPD | ||
| 2017 | 14 027 804 | 30,2 | 12 445 832 | 26,8 | 3 255 604 | 7,0 | 2 869 744 | 6,2 | 32,9 | 246 / 709
|
65
|
CDU/CSU–SPD | ||
| 2021 | Armin Laschet (CDU) | 10 445 571 | 22,6 | 8 770 980 | 19,0 | 2 787 904 | 6,0 | 2 402 826 | 5,2 | 24,1 | 197 / 735
|
49
|
Opozicija | |
Europos Parlamento rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Rinkimai | CDU | CSU | CDU/CSU | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Balsai | % | Balsai | % | % | Vietos | +/– | |
| 1979 | 10 883 085 | 39,1 | 2 817 120 | 10,1 | 49,2 | 40 / 78
|
|
| 1984 | 9 308 411 | 37,5 | 2 109 130 | 8,5 | 46,0 | 39 / 78
|
1
|
| 1989 | 8 332 846 | 29,5 | 2 326 277 | 8,2 | 37,7 | 31 / 78
|
8
|
| 1994 | 11 346 073 | 32,0 | 2 393 374 | 6,8 | 38,8 | 47 / 99
|
15
|
| 1999 | 10 628 224 | 39,3 | 2 540 007 | 9,4 | 48,7 | 53 / 99
|
6
|
| 2004 | 9 412 997 | 36,5 | 2 063 900 | 8,0 | 44,5 | 49 / 99
|
4
|
| 2009 | 8 071 391 | 30,7 | 1 896 762 | 7,2 | 37,9 | 42 / 99
|
7
|
| 2014 | 8 807 500 | 30,0 | 1 567 258 | 5,3 | 35,4 | 34 / 96
|
8
|
| 2019 | 8 437 093 | 22,6 | 2 354 816 | 6,3 | 28,9 | 29 / 96
|
5
|
| 2024 | 9 431 567 | 23,7 | 2 513 300 | 6,3 | 30,0 | 29 / 96
|
0
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Austria Greens in spotlight after strong election gains“. RTL. Agence France-Presse. 30 September 2019. Nuoroda tikrinta 30 September 2019.
- ↑ Lawrence Ezrow (2011). „Electoral systems and party responsiveness“. In Norman Schofield; Gonzalo Caballero (eds.). Political Economy of Institutions, Democracy and Voting. Springer Science & Business Media. p. 320. ISBN 978-3-642-19519-8.
- ↑ Alipour, Nick (11 August 2023). „Road to the chancellery: German conservatives battle for top position“. Euractiv. Nuoroda tikrinta 18 May 2024.
- ↑ „Krikščionių demokratų sąjunga“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-12-01.
- ↑ "Christian Democrat Union/Christian Social Union". Country Studies, Germany. Retrieved 18 December 2016.
- ↑ „Christian Democratic Union/Christian Social Union (CDU/CSU) parliamentary group“. German Bundestag. Nuoroda tikrinta 7 November 2017.
- ↑ "Federal Electoral Law". German Law Archive. Retrieved 18 December 2016.