Basa

Basa isp. Baza
Basa 37°29′30″ š. pl. 2°46′30″ v. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Ispanija
Regionas	Andalūzijos regionas
Provincija	Granados provincija
Įkūrimo data	tarp 1810 ir 500 m. pr. m. e.
Alkaldas	Pedras Fernandesas Penjalveras (PSOE)
Gyventojų (2009)	23 359
Plotas	545 km²
Tankumas (2009)	43 žm./km²
Altitudė	844 m
Pašto kodas	18800
Tinklalapis	www.ayuntamientodebaza.es
Vikiteka	Basa
Kirčiavimas	Basà

Basos dama

Basos Santjago bažnyčia

Basos turgus trečiadieniais vyksta buvusioje geležinkelio stoties aikštėje

Basa – miestas ir savivaldybė Ispanijos pietuose, Andalūsijoje, Granados provincijoje, Basos komarkoje, greta 1488 m aukščio Chabalkono kalno.

Istorija

Rajonas aplink Basą buvo gyvenamas nuo priešistorinių laikų. Juos primena 1971 m. liepos 22 d. atrasta „Basos dama“. Miestas įsteigtas romėnų laikais IV a. pr. m. e. ir pavadintas Basti vardu. Jis buvo svarbus romėnų Tarako srities komercinis centras. Basos vyskupija įsteigta 306 m. Senovinė San Maksimo bažnyčia, įsteigta vizigotų karaliaus Rekaredo apie 600 m. Kraštą užėmus musulmonams katedra 713-1489 m. buvo paversta į mečetę. Miestas liko pagrindiniu komerciniu centru su daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, vienų iš trijų svarbiausių miestų Granados karalystėje. 1489 m. per Rekonkistą, miestą po septynių mėnesių apgulties užėmė karalienės Izabelės Kastilietės kariuomenė. Jos pabūklas vis dar papuošia Alamedą. 1810 m. rugpjūčio 10 d. šalia miesto prancūzų pajėgos nugalėjo didelę ispanų kariuomenę.

Keliai

Pro Basą dar I a. nutiestas Augusto kelias „Via Herculea“, jungęs Antekerą ir Kartacheną. Šiandien Basa pasiekiama tuo pačiu maršrutu nutiestu plentu A92 iš Almerijos arba Sevilijos ties Gadiksu pasukus keliu A92N šiaurės rytų kryptimi. 2003 m. pašalinus pavojingiausias kelių kreives maršrutas tapo saugesnis ir greitesnis. Nuo Viduržemio magistralės E15 pasiekiama keliu A334 nuo Santa Barbaros pasukus vakarų kryptimi, iš Malagos – keliais A45 arba A46 iki plento A92 ir pasukus į rytus.

1885–1985 m. veikė ir geležinkelis Mursija – Granada, tačiau jį nukonkuravo automobilių transportas. Basos geležinkelio stoties aikštėje trečiadieniais vyksta turgūs, buvusi trasa tapo automagistrale, o geležinkeliui atminti buvusios pervažos vietoje pastatytas paminklas.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1787 m. ir 1950 m.
1787 m.	1842 m.	1860 m.	1877 m.	1887 m.	1897 m.sur.
7 740	10 433	13 625	12 973	11 918	11 914
1900 m.	1910 m.	1920 m.	1930 m.	1940 m.	1950 m.
12 749	15 988	15 933	17 506	20 588	23 642
Demografinės raidos histograma

Demografinė raida tarp 1960 m. ir 2009 m.
1960 m.	1970 m.sur.	1981 m.	1991 m.	1996 m.
20 686	20 199	20 896	20 519	20 685
2001 m.sur.	2004 m.	2006 m.	2009 m.	-
21 808	21 600	22 000	23 359	-
Demografinės raidos histograma

Tarp 1950 m. ir 1985 m. gyventojų skaičius mažėjo dėl emigracijos į Kataloniją ir Levantą, be to, nemažai gyventojų vyko laikiniems darbams į Prancūziją, Vokietiją, Šveicariją.

2007 m. pačioje Basoje gyveno 23 287 gyventojai, kitose savivaldybės gyvenvietėse: Baule – 181, La Chamule – 37, Rio de Basoje – 100, Benasebadoje – 16 gyventojų.

Ekonomika

Basa – žemės ūkio kraštas. Auginami miežiai, migdolai, alyvmedžiai, išplėtotas mėsos apdirbimas, sūrių gamyba. Veikia apie 1450 prekybos ir paslaugų įmonių, tarp jų 26 kavinės ir restoranai, turistams turima 318 vietų viešbučiuose ir pensionuose.

Turistus traukia Nacionalinis archeologijos muziejus, Siera Basos nacionalinis gamtos parkas, Chabalkono kalnas, Negratino tvenkinys, fiestos, nuo 1903 m. „Plaza de Toros“ vykstančios koridos.