Austrija-Vengrija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Austrijos-Vengrijos imperija vok. Österreichisch-Ungarische Monarchie veng. Osztrák–Magyar Monarchia | ||||
| ||||
Herbas | ||||
Himnas Gott erhalte Franz den Kaiser | ||||
Austrija-Vengrija 1914 m. | ||||
Sostinė | Viena (Austrija) Budapeštas (Vengrija) | |||
Kalbos | Vokiečių, vengrų, kroatų | |||
Valdymo forma | Konstitucinė monarchija | |||
Imperatorius-karalius | ||||
1867–1916 (pirmas) | Pranciškus Juozapas I | |||
1916–1918 (paskutinis) | Karolis I | |||
Era | Naujieji laikai | |||
- Austrijos-Vengrijos susitarimas | 1867 m. kovo 30 d. | |||
- Bosnijos krizė | 1908 m. spalio 6 d. | |||
- Liepos krizė | 1914 m. birželio 28 d. | |||
- Panaikinta | 1918 m. spalio 31 d. | |||
Gyventojai | ||||
- 1907 | 48 592 000 | |||
Valiuta | Austrijos-Vengrijos guldenas | |||
Austrija–Vengrija arba Austrijos-Vengrijos imperija (vok. Österreichisch-Ungarische Monarchie, veng. Osztrák–Magyar Monarchia) – dualistinė valstybė, sukurta pertvarkant Habsburgų monarchiją 1867 m. ir gyvavusi iki 1918 m.
Karų nualintai Habsburgų valstybei XIX a. antroje pusėje yrant, valstybė 1867 m. vasario 8 d. padalinta į dvi – Cisleitaniją (Austrijos imperiją) bei Transleitaniją (Vengrijos Šv. Stepono karūnos karalystę), valdomas bendro vadovo (Austrijos imperatorius ir Vengrijos karalius). Valstybėse veikė atskiri parlamentai bei vyriausybė, tačiau buvo bendra kariuomenė, pinigų ir muitų sistema, Užsienio reikalų, Karo ir jūrų bei Finansų ministerijos.
Valstybei priklausiusios sritys:
- Austrijos imperija:
- Vengrijos karalystė:
- Bendrai valdomos teritorijos:
- Bosnija ir Hercegovina (nuo 1878 m.)
- Novi Pazaro sandžakas (1878–1913 m.)
Pirmajame pasauliniame kare Austrijos–Vengrijos politika Balkanuose buvo vienas iš karo pretekstų, kare ji prisijungė prie Vokietijos. 1916–1917 m. nesėkmingai bandyta pertvarkyti valstybę į tautinių valstybių konfederaciją, o po pralaimėjimo kare, išaugus nacionalinei tautų savimonei, valstybė suskilo – jos teritorijoje susikūrė Vokiečių Austrija, Čekoslovakija bei Vengrija, o likusi dalis atiteko Lenkijai, Rumunijai, Italijai bei Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei.
|