Pereiti prie turinio

Astronomo Koperniko pokalbis su Dievu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Astronomo Koperniko pokalbis su Dievu“
Menininkas Janas Mateika
Metai 1873 m.
Meno kryptis istorinė tematika
Medžiagos, technika drobė, aliejus
Matmenys 225 × 315 cm
Miestas (vieta) Krokuva, Lenkija Lenkija
Muziejus Krokuvos universitetas

Astronomo Koperniko pokalbis su Dievu (lenk. Astronom Kopernik, czyli rozmowa z Bogiem) – 1873 m. sukurtas lenkų dailininko Jano Mateikos paveikslas, vaizduojantis astronomą Mikalojų Koperniką, šalia Fromborko katedros stovinčio bokšto balkone stebintį dangų.

Šiuo metu paveikslas puošia Krokuvos universiteto „Collegium Novum“ pastatą. Kaip ir daugelį kitų kūrinių, Mateika šį paveikslą nutapė kaip istorinių paveikslų serijos, skirtos vaizduoti įsimintinus Lenkijos istorijos įvykius, dalį.

Janas Mateika pradėjo tapyti paveikslą 1871 m., ruošdamasis Koperniko 400-osioms gimimo metinėms. Šiame paveiksle dailininkas stengėsi atspindėti Koperniką kaip Heliocentrinės pasaulio struktūros teorijos šalininką.

Prieš tapydamas paveikslą, Mateika išanalizavo istorinius dokumentus, kurie buvo prieinami Krokuvos Jogailos universitete ir nupiešė keletą eskizų pieštuku bei du eskizus aliejumi, kol sugalvojo galutinį būsimo paveikslo variantą. Patį paveikslą tapė 1872 m. vasarą ir užbaigė 1873 m. pradžioje savo gyvenamajame būste Krokuvoje.[1]

Jubiliejinės Koperniko šventės Krokuvoje organizatoriai nepalaikė Mateikos idėjos dėl paveikslo ir neplanavo šio kūrinio eksponuoti per pačią šventę. Į dailininką kreipėsi Koperniko gimtojo miesto Torunės, tuo metu priklausiusio Vokietijos imperijai, valdžios atstovai su pasiūlymu nupirkti drobę, tačiau Mateika šį pasiūlymą atmetė ir surengė privačią parodą Krokuvoje, per kurią parodė visuomenei šį kūrinį.

Paroda įvyko 1873 m. vasario mėn. Krokuvos rotušės pastate. Pajamos iš parodos buvo paaukotos labdarai. Tais pačiais metais paveikslas buvo eksponuojamas Vienoje.

Tų metų kovą Krokuvos visuomenė iš Mateikos įsigijo paveikslą už 12 tūkstančių zlotų ir perdavė Jogailaičių universitetui, kur paveikslas buvo pakabintas „Collegium Novum“ pastate ir tebėra ten.[1]

Mateikos autokarikatūra. Paveikslo „Astronomo Koperniko pokalbis su Dievu“ tapybos procesas

Daugumai Mateikos drobių būdingos masinės scenos. Šiuo atžvilgiu paveikslas „Astronomo Koperniko pokalbis su Dievu“ yra išimtis.

Paveiksle pavaizduotas įkvėptas Mikalojus Kopernikas, kuris atlieka astronominį dangaus stebėjimą, prieš auštant. Mokslininkas yra pastato, stovinčio šalia Fromborko katedros, balkone apsuptas įvairių astronominių prietaisų. Šalia Koperniko ant plokščios lentos nubraižytas heliocentrinio pasaulio modelio vaizdas (sukurtas remiantis iliustracija iš pagrindinio Koperniko darbo „Dėl dangaus sferų sukimosi“).

Vieta, kur vaizduojamas Kopernikas, yra išgalvota: žinoma, kad Kopernikas neturėjo observatorijos bokšte Fromborke (galbūt jis stebėjo dangų iš pirmo aukšto ar iš savo namo esančio sodo), todėl vaizdas paveiksle yra simbolinis.[2]

Paveikslas sukomponuotas simetriškai, su centrine herojaus figūra. Jame ryškus šviesos kontrastas centre su tamsiomis spalvomis periferijoje. Įkvėpta Koperniko būklė (ekstazė) išreikšta per subtilų šviesos žaismą. Kaip Koperniko įvaizdžio modelius Mateika pasitelkė daktarą Henriką Levitą ir jo sūnėną Antonijų Serafinskį.[1]

  1. 1,0 1,1 1,2 Mazurkiewicz Janina. Astronom Kopernik czyli Rozmowa z Bogiem. Muzeum Okręgowe (27 мая 2010). [1]
  2. Natasza Jatczyńska. Skąd Kopernik patrzył w niebo?. DziennikBaltycki.pl.