Pereiti prie turinio

Antakalnio apylinkė (Kaišiadorys)

Koordinatės: 54°51′š. pl. 24°20′r. ilg. / 54.85°š. pl. 24.34°r. ilg. / 54.85; 24.34
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°51′š. pl. 24°20′r. ilg. / 54.85°š. pl. 24.34°r. ilg. / 54.85; 24.34

  Antakalnio apylinkė
Centras Antakalnis
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Žiežmarių valsčius
Apskritis Kaišiadorių apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Kaišiadorių rajonas (1950–1963)
Sritis Kauno sritis
Dabartinė seniūnija
Kaišiadorių apylinkės seniūnija, Rumšiškių seniūnija

Antakalnio apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio rytų Lietuvoje.

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Žiežmarių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Kaišiadorių rajonui.[2] 1954 m. prijungtos dalis Dovainonių apylinkės, dalis Pamierio apylinkės, dalis Beištrakių apylinkės ir dalis Miežonių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Antakalnio apylinkė prijungta prie Kaišiadorių apylinkės ir Rumšiškių apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Lenino keliu“ ir „Kelias į komunizmą“ kolūkiai [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
62 „Lenino keliu“ kolūkis, „Kelio į komunizmą“ kolūkis [5] 18 kaimų, 9 vienkiemiai, 1 glžk. stotis
  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 34
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 11–12
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 15
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 126