Indra

Kitos reikšmės – Indra (reikšmės).

Indra (skr. इन्द्र = IAST: Indra-) – vedų religijos, hinduizmo dievas, žinomas ir budizme. Vedose vaizduojamas galingu audros, perkūno, karo dievu. Pats populiariausias ir antropomorfiškiausias iš vedizmo dievų.

Indra buvo vienas svarbiausių vedų dievų („Rigvedoje“ jam skirta ~250 himnų), atitikęs lietuvių Perkūną, slavų Peruną, graikų Dzeusą, skandinavų Torą, persų Verethragną. Kildinimas iš bendros senosios indoeuropiečių religijos, užsklandų kirtėjo dievybės *trigw-welumos. Vedose Indra visų pirma žinomas kaip siaubūno, upių užverėjo Vritros nugalėtojas. Svarbiausi žygdarbiai – slibinų Vritros (šis prarijo upes, o Indra jas sugrąžino) ir Šušnos (prarijusio lietų ir sukėlusio sausrą) nukovimas bei asuro Valos (pagrobusio karves) nužudymas. Laikytas dainių įkvėpėju. Apdainuojamas kaip karieta riedantis danguje, valdantis žirgus, priešų (dasjų) naikintojas. Jis mėgaujasi svaigiuoju gėrimu soma, pasižymi nežabota galia, todėl dažnai vadinamas Śakra („galiūnas“). Jo ginklas, kuriuo jis nuožmiai trempia priešus – vadžra (vajra), apibūdinamas kaip švytintis geležinis kalavijas. Su Indra neretai drauge veikia Marutai.

Povediniu laikotarpiu Indros funkcijos buvo priskirtos dievams Višnui ir Šivai, Indra garbinamas kaip dievų viešpats (Devapatis), pasaulio šalių saugotojų (lokapalų) vadovas, Rytų globėjas. Puranose Indra dažnai tituluojamas devų valdovu, tačiau yra lengvai pažeidžiamas, paklūsta Višnui. Indros vahana (jojamasis gyvūnas) laikomas dramblys Airavata (lietaus debesies įsikūnijimas). Karaliaująs rojaus sostinėje (turinčioje 1000 vartų) Amaravatėje. Žuvę kariai patenka į Indros rūmus, čia juos linksmina apsaros ir gandharvai. Dažniausiai vaizduojamas aukso spalvos, 4 rankomis, be kitų ginklų, laikantis vėzdą (vadžrą) ir iliuzijų tinklą (indradžalą).^[1]

Budizmo mitologijoje Indra tapatinamas su dievu Šakra (Galinguoju), Trajastrinso valdovu.

Žodžio „Indra“ etimologija nėra aiški. Indų gramatikai sieja su šaknimis inv-invati („varyti, raginti“), und-unnati („tekėti, vandenyti“), syad-syanate („kristi, plūsti“)^[2]; kalbininkų dar bandomas kildinti iš ide. *oid- („tvinti; stiprus“, giminingas liet. áidinti „mėtyti, blaškyti; kurstyti, kelti“, lenk. jędrny „nuožmus, galingas“, rus. ядро „branduolys“).^[3] Yra autorių, teigiančių, kad šis žodis kaip ir pačios dievybės vaizdinys galėjo būti pasiskolintas iš Vidurinės Azijos (Baktrijos-Margianos) kultūrų^[4].

Šaltiniai

Vikiteka: Indra – vaizdinė ir garsinė medžiaga

↑ Kazimieras Seibutis. Indra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
↑ http://www.sanskrit-lexicon.uni-koeln.de/cgi-bin/monier/serveimg.pl?file=/scans/MWScan/MWScanjpg/mw0166-indirAlaya.jpg Archyvuota kopija 2019-02-19 iš Wayback Machine projekto.
↑ Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969
↑ Anthony, David W. (2007), The Horse The Wheel And Language. How Bronze-Age Riders From the Eurasian Steppes Shaped The Modern World, Princeton University Press

[1] Kazimieras Seibutis. Indra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

[2] ttp://www.sanskrit-lexicon.uni-koeln.de/cgi-bin/monier/serveimg.pl?file=/scans/MWScan/MWScanjpg/mw0166-indirAlaya.jpg Archyvuota kopija 2019-02-19 iš Wayback Machine projekto.

[3] Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969

[4] Anthony, David W. (2007), The Horse The Wheel And Language. How Bronze-Age Riders From the Eurasian Steppes Shaped The Modern World, Princeton University Press

[1]

[2]

[3]

[4]