Meksikos beplaukis šuo
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Meksikos beplaukis šuo | |
|---|---|
| |
| Standartas: | Nr. 234, V FCI grupė, 6 sekcija |
| Ūgis (ties ketera) | |
| Patinas: | 25-60(62) cm |
| Kalė: | 25 - 60 cm |
| Svoris | |
| Patinas: | 4 - 20 kg |
| Kalė: | 4 - 20 kg |
| Savybės | |
| Plaukas: | beplaukis, įvairių spalvų plaukuotas |
| Aktyvumas: | vidutinis |
| Intelektas: | aukštas |
| Temperamentas: | ramus, budrus |
| Vados dydis: | 6 |
| Ilgaamžiškumas: | 15 m. |
Meksikos beplaukis šuo arba šoloickuintlis (nah. Xōlōitzcuintli) – šunų veislė, kilusi iš Meksikos.
Ši veislė yra labai sena, jai ~3000 metų. Šolo buvo auginami ir gerbiami actekų, toltekų ir kitose Mezoamerikos kultūrose. Vykdytas ritualinis šių šunų aukojimas, valgymas, jiems suteikta mitologinė reikšmė. Tikėta, kad šolo veda mirusiojo sielą per požemio karalystę Miktlaną. 1492 m. keistus beplaukius šunis aprašė Kristupas Kolumbas. Kaimiškose Meksikos vietose tebetikima sakralinėmis šoloickuintlio savybėmis, vietomis gyvūno mėsa tebevartojama.
Meksikos beplaukis šuo sveria nuo 4 iki 20 kg, ilgomis migdolo formos ausimis, ilgu snukiu ir kaklu. Išskirtinė savybė – kailio nebuvimas, nors pasitaiko ir plaukuotų individų. Šuns temperamentas gan laukinis, todėl jauname amžiuje būtina intensyvi socializacija. Jauni šuniukai būna triukšmingi ir neklusnūs, tačiau vėliau gerai auklėjami tampa ramūs. Turi labai stiprius medžioklės instinktus, todėl gali ištrūkti iš narvo pamatę medžiojamą gyvūną. Kovoja bekompromisiškai, niekad neatsitraukia.
Vėsesnio klimato srityse netinka laikyti atvirose vietose. Šviesesni individai turi būti saugomi nuo ilgo buvimo saulės atokaitoje.