Pereiti prie turinio

Atomas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 5: Eilutė 5:
| headerstyle = background-color:#B5B5CC;
| headerstyle = background-color:#B5B5CC;
| image = [[Vaizdas:Helium atom QM.svg|250px]]
| image = [[Vaizdas:Helium atom QM.svg|250px]]
| caption = [[Helis|Helio]] atomo iliustracija
| caption = [[PENIS|Helio]] atomo iliustracija
| header1 = Klasifikacija
| header1 = Klasifikacija
| data2 = Mažiausia pripažinta cheminio elemento dalelė
| data2 = Mažiausia pripažinta cheminio elemento dalelė

10:20, 6 rugsėjo 2023 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Bymbalas

Helio atomo iliustracija
Klasifikacija
Mažiausia pripažinta cheminio elemento dalelė
Savybės
Atominė masėnuo 1,67×10−27 iki 4,52×10−25 kg
Elektros krūvisnulis (neutralus) arba jonų krūvis
Skersmuonuo 62 pm (He) iki 520 pm (Cs)
SudėtisElektronai ir vientisas protonų bei neutronų branduolys
Atomo schema

Atomas (gr. άτομος = átomos – ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes. Atomo dydis yra apie 0,1 nanometro. Viename kubiniame metre telpa apie 1030 atomų.

Atomo sąvoką dar V a. pr. m. e. įvedė graikų filosofas Demokritas Abderietis. Pagal jo teoriją, visa medžiaga susideda iš įvairių tipų smulkių dalelių, besiskiriančių savo forma ir dydžiu, kurių nebeįmanoma dar labiau suskaidyti bei sunaikinti.

Atomas buvo laikomas elementariausia medžiagos dalele iki pat 1897 m., kai anglų fizikas Dž. Dž. Tompsonas įrodė kad egzistuoja smulkesnės už atomą dalelės – elektronai. Chemijoje atomas apibrėžiamas kaip mažiausia chemiškai nedaloma medžiagos dalelė. Chemijai sudėtinga sistema yra molekulė. Tuo tarpu fizika smulkiai nagrinėja atomo struktūrą, molekulė fizikos moksle – tai elementari sistema.

Atomo sandara

Atomas – mažiausia elemento dalelė, kurios spindulys svyruoja nuo 0,53 x 10-10 m. (vandenilio) iki 2,7 x 10-10 m. (urano atomo). Didžioji atomo masės dalis – 10 -14 – 10-15 m spindulio branduolyje, kurį sudaro teigiami protonai ir neutralaus krūvio neutronai, o aplink branduolį skrieja neigiamo krūvio dalelės – elektronai.

Neutraliame atome branduolio protonų skaičius yra lygus elektronų skaičiui ir atitinka cheminio elemento atominį numerį. Atomui netekus vieno ar daugiau elektronų, atomas tampa teigiamu jonu, kadangi krūvis dėl didesnio protono skaičiaus tampa teigiamu. Kai prisijungiami papildomi elektronai, atomas virsta neigiamu jonu. To paties cheminio elemento atomai, turintys skirtingą neutronų skaičių branduolyje vadinami izotopais. Šiuo metu žinomi 118 cheminių elementų atomai.

Atomą sudarančių elementariųjų dalelių savybės

Dalelė Krūvis Masė
C (kulonas) sąl.vnt. kg a.m.v. (atominis masės vienetas)

1 a.m.v. = 1,6605655 × 10-24 g

Elektronas -1,6021892 × 10-19 -1 9,109534 × 10-31 0,00055
Protonas 1,6021892 × 10-19 +1 1,672648 × 10-27 1,00759
Neutronas 0 0 1,674954 × 10-27 1,008665