Andoros istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

Dabartinė 18:45, 11 kovo 2024 versija

Andoros parlamento rūmai, pastatyti XVI a.

Andoros pavadinimas yra iberiškos – baskiškos kilmės, kas rodo seną šalies kilmę ir ilgą istoriją.

Andora tvirtina, kad yra paskutinė nepriklausoma Ispanijos markos palikuonė. Ispanijos marką kaip buferinių valstybių rinkinį, skirtą apsaugoti krikščioniškąją Prancūziją nuo Ispanijos maurų, įkūrė Karolis Didysis. Tradicija teigė, kad andorietis Markas Almugaveras atvedė 5000 vyrų į Piumoranso perėją, kur Karolis Didysis kovėsi su maurais.^[1]. Dėkingas karalius paskelbė andoriečius nepriklausomais žmonėmis ir suteikė chartiją už jų kovą su maurais 788 m. Dabar daug istorikų abejoja chartijos tikrumu ir tikslai nežinoma, kaip Andora tapo nepriklausoma.

Politinį savarankiškumą įgavo valdant Karolio Didžiojo sūnui, 801 m. iš maurų atėmusiam Barseloną – Liudvikui I. Liudvikas I 819 m. dalį siuzereniteto perdavė Urgelio vyskupui. Nuo IX amžiaus pabaigos iš Andoros gyventojų duokles ėmė ir Urgelio grafai, ir vyskupai. Vėliau grafų teisės perėjo grafams de Foix. 1278 metais teismo sprendimu Andora pripažinta bendra grafų de Foix ir Urgelio vyskupų valda. 1419 m. buvo įkurtas Andoros savivaldos organas Generalinė Taryba, bet reali jo įtaka buvo menka ir Urgelio vyskupai išsaugojo savo įtaką, o de Foix valda perėjo Navaros karaliui – 1607 m.

1970 metais įvesta visuotinių rinkimų teisė. 1991 m. Andora pripažinta savarankiška valstybe. 1993 m. įtvirtinta konstitucija. Jungtinių Tautų (JT) narė yra nuo 1993 m.

Išnašos

↑ Vilaweb - Diari escola Archyvuota kopija 2021-01-15 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.) Tikrinta 2020-05-11.

v • a • r

Europos šalių istorijos

[1] Vilaweb - Diari escola Archyvuota kopija 2021-01-15 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.) Tikrinta 2020-05-11.

[1]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+[[Vaizdas:Andorralavella03.jpg|thumb|right|Andoros parlamento rūmai, pastatyti XVI a.]]
-'''Andoros''' pavadinimas – [[iberai|iberiškos]]-[[baskai|baskiškos]] kilmės, tai rodo seną šalies kilmę. Politinį savarankiškumą gavo valdant [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] sūnui [[801]] metais iš maurų atėmusiam Barseloną – [[Liudvikas I|Liudvikui I]]. Liudvikas I 819 dalį siuzereniteto perdavė [[Urgelis|Urgelio]] vyskupui. Nuo [[IX amžius|IX]] amžiaus pabaigos iš Andoros gyventojų duokles ėmė ir Urgelio grafai, ir vyskupai. Vėliau grafų teisės perėjo [[grafai de Foix|grafams de Foix]]. 1278 metais teismo sprendimu Andora pripažinta bendra grafų de Foix ir Urgelio vyskupų valda. Andoros savivaldos organas Generalinė Taryba – renkama 1419. Nors ir buvo Andoros savivaldos organas Urgelio vyskupai įtaką išsaugojo, o de Foix valda perėjo [[Navara|Navaros]] karaliui – [[1607]]. Vėliau [[Prancūzija|Prancūzijos]] valstybei nuo [[1620]] iki [[XX amžius|XX amžiaus]] pabaigos reformų.
+'''[[Andora|Andoros]]''' pavadinimas yra [[iberai|iberiškos]] – [[baskai|baskiškos]] kilmės, kas rodo seną šalies kilmę ir ilgą istoriją.
+Andora tvirtina, kad yra paskutinė nepriklausoma [[Ispanijos marka|Ispanijos markos]] palikuonė. Ispanijos marką kaip buferinių valstybių rinkinį, skirtą apsaugoti krikščioniškąją Prancūziją nuo Ispanijos maurų, įkūrė [[Karolis Didysis]]. Tradicija teigė, kad andorietis Markas Almugaveras atvedė 5000 vyrų į Piumoranso perėją, kur Karolis Didysis kovėsi su maurais.<ref>[http://www.vilaweb.cat/www/diariescola/noticia?id=660484 Vilaweb - Diari escola] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210115233554/https://www.vilaweb.cat/www/diariescola/noticia?id=660484 |date=2021-01-15 }} (anglų k.) Tikrinta 2020-05-11.</ref>. Dėkingas karalius paskelbė andoriečius nepriklausomais žmonėmis ir suteikė chartiją už jų kovą su maurais [[788]] m. Dabar daug istorikų abejoja chartijos tikrumu ir tikslai nežinoma, kaip Andora tapo nepriklausoma.
-metais įvesta visuotinių rinkimų teisė. 1991 Andora pripažinta savarankiška valstybe. [[1993]] įtvirtinta konstitucija. Jungtinių Tautų ([[JT]]) narė nuo 1993.
+Politinį savarankiškumą įgavo valdant Karolio Didžiojo sūnui, [[801]] m. iš maurų atėmusiam Barseloną – [[Liudvikas I|Liudvikui I]]. Liudvikas I 819 m. dalį siuzereniteto perdavė [[Urgelis|Urgelio]] vyskupui. Nuo [[IX amžius|IX]] amžiaus pabaigos iš Andoros gyventojų duokles ėmė ir Urgelio grafai, ir vyskupai. Vėliau grafų teisės perėjo [[grafai de Foix|grafams de Foix]]. 1278 metais teismo sprendimu Andora pripažinta bendra grafų de Foix ir Urgelio vyskupų valda. 1419 m. buvo įkurtas Andoros savivaldos organas Generalinė Taryba, bet reali jo įtaka buvo menka ir Urgelio vyskupai išsaugojo savo įtaką, o de Foix valda perėjo [[Navara|Navaros]] karaliui – [[1607]] m.
-[[Kategorija:Andora]]
+metais įvesta visuotinių rinkimų teisė. 1991 m. Andora pripažinta savarankiška valstybe. [[1993]] m. įtvirtinta konstitucija. Jungtinių Tautų ([[JT]]) narė yra nuo 1993 m.
-[[ca:Història d'Andorra]]
-[[en:History of Andorra]]
+== Išnašos ==
-[[es:Historia de Andorra]]
+{{reflist}}
-[[fr:Histoire d'Andorre]]
+{{Europos istorijos}}
-[[gl:Historia de Andorra]]
-[[hu:Andorra történelme]]
+[[Kategorija:Andora]]
-[[it:Storia di Andorra]]
-[[nl:Geschiedenis van Andorra]]
-[[pt:História de Andorra]]
-[[ru:История Андорры]]
-[[sv:Andorras historia]]
-[[zh:安道尔历史]]