Andoros istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: da:Andorras historie |
Nėra keitimo santraukos |
||
(nerodoma 22 tarpinės versijos, sukurtos 18 naudotojų) | |||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Andorralavella03.jpg|thumb|right|Andoros parlamento rūmai, pastatyti XVI a.]] |
|||
⚫ | |||
'''[[Andora|Andoros]]''' pavadinimas yra [[iberai|iberiškos]] – [[baskai|baskiškos]] kilmės, kas rodo seną šalies kilmę ir ilgą istoriją. |
|||
Andora tvirtina, kad yra paskutinė nepriklausoma [[Ispanijos marka|Ispanijos markos]] palikuonė. Ispanijos marką kaip buferinių valstybių rinkinį, skirtą apsaugoti krikščioniškąją Prancūziją nuo Ispanijos maurų, įkūrė [[Karolis Didysis]]. Tradicija teigė, kad andorietis Markas Almugaveras atvedė 5000 vyrų į Piumoranso perėją, kur Karolis Didysis kovėsi su maurais.<ref>[http://www.vilaweb.cat/www/diariescola/noticia?id=660484 Vilaweb - Diari escola] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210115233554/https://www.vilaweb.cat/www/diariescola/noticia?id=660484 |date=2021-01-15 }} (anglų k.) Tikrinta 2020-05-11.</ref>. Dėkingas karalius paskelbė andoriečius nepriklausomais žmonėmis ir suteikė chartiją už jų kovą su maurais [[788]] m. Dabar daug istorikų abejoja chartijos tikrumu ir tikslai nežinoma, kaip Andora tapo nepriklausoma. |
|||
⚫ | |||
⚫ | Politinį savarankiškumą įgavo valdant Karolio Didžiojo sūnui, [[801]] m. iš maurų atėmusiam Barseloną – [[Liudvikas I|Liudvikui I]]. Liudvikas I 819 m. dalį siuzereniteto perdavė [[Urgelis|Urgelio]] vyskupui. Nuo [[IX amžius|IX]] amžiaus pabaigos iš Andoros gyventojų duokles ėmė ir Urgelio grafai, ir vyskupai. Vėliau grafų teisės perėjo [[grafai de Foix|grafams de Foix]]. 1278 metais teismo sprendimu Andora pripažinta bendra grafų de Foix ir Urgelio vyskupų valda. 1419 m. buvo įkurtas Andoros savivaldos organas Generalinė Taryba, bet reali jo įtaka buvo menka ir Urgelio vyskupai išsaugojo savo įtaką, o de Foix valda perėjo [[Navara|Navaros]] karaliui – [[1607]] m. |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
[[ca:Història d'Andorra]] |
|||
[[cy:Hanes Andorra]] |
|||
== Išnašos == |
|||
[[da:Andorras historie]] |
|||
{{reflist}} |
|||
[[en:History of Andorra]] |
|||
{{Europos istorijos}} |
|||
[[eo:Historio de Andoro]] |
|||
[[es:Historia de Andorra]] |
|||
⚫ | |||
[[fr:Histoire de l'Andorre]] |
|||
[[gl:Historia de Andorra]] |
|||
[[he:היסטוריה של אנדורה]] |
|||
[[hu:Andorra történelme]] |
|||
[[it:Storia di Andorra]] |
|||
[[nl:Geschiedenis van Andorra]] |
|||
[[no:Andorras historie]] |
|||
[[pt:História de Andorra]] |
|||
[[ru:История Андорры]] |
|||
[[sq:Historia e Andorrës]] |
|||
[[sv:Andorras historia]] |
|||
[[th:ประวัติศาสตร์อันดอร์รา]] |
|||
[[uk:Історія Андорри]] |
|||
[[zh:安道尔历史]] |
Dabartinė 17:45, 11 kovo 2024 versija
Andoros pavadinimas yra iberiškos – baskiškos kilmės, kas rodo seną šalies kilmę ir ilgą istoriją.
Andora tvirtina, kad yra paskutinė nepriklausoma Ispanijos markos palikuonė. Ispanijos marką kaip buferinių valstybių rinkinį, skirtą apsaugoti krikščioniškąją Prancūziją nuo Ispanijos maurų, įkūrė Karolis Didysis. Tradicija teigė, kad andorietis Markas Almugaveras atvedė 5000 vyrų į Piumoranso perėją, kur Karolis Didysis kovėsi su maurais.[1]. Dėkingas karalius paskelbė andoriečius nepriklausomais žmonėmis ir suteikė chartiją už jų kovą su maurais 788 m. Dabar daug istorikų abejoja chartijos tikrumu ir tikslai nežinoma, kaip Andora tapo nepriklausoma.
Politinį savarankiškumą įgavo valdant Karolio Didžiojo sūnui, 801 m. iš maurų atėmusiam Barseloną – Liudvikui I. Liudvikas I 819 m. dalį siuzereniteto perdavė Urgelio vyskupui. Nuo IX amžiaus pabaigos iš Andoros gyventojų duokles ėmė ir Urgelio grafai, ir vyskupai. Vėliau grafų teisės perėjo grafams de Foix. 1278 metais teismo sprendimu Andora pripažinta bendra grafų de Foix ir Urgelio vyskupų valda. 1419 m. buvo įkurtas Andoros savivaldos organas Generalinė Taryba, bet reali jo įtaka buvo menka ir Urgelio vyskupai išsaugojo savo įtaką, o de Foix valda perėjo Navaros karaliui – 1607 m.
1970 metais įvesta visuotinių rinkimų teisė. 1991 m. Andora pripažinta savarankiška valstybe. 1993 m. įtvirtinta konstitucija. Jungtinių Tautų (JT) narė yra nuo 1993 m.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vilaweb - Diari escola Archyvuota kopija 2021-01-15 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.) Tikrinta 2020-05-11.
Airija |
Albanija |
Andora |
Armėnija |
Austrija |
Azerbaidžanas |
Baltarusija |
Belgija |
Bosnija ir Hercegovina |
Bulgarija |
Čekija |
Danija |
Estija |
Graikija |
Gruzija |
Islandija |
Ispanija |
Italija |
Jungtinė Karalystė |
Juodkalnija |
Kazachija |
Kosovas |
Kroatija |
Latvija |
Lenkija |
Lichtenšteinas |
Lietuva |
Liuksemburgas |
Makedonija |
Malta |
Moldavija |
Monakas |
Norvegija |
Nyderlandai |
Portugalija |
Prancūzija |
Rumunija |
Rusija |
San Marinas |
Serbija |
Slovakija |
Slovėnija |
Suomija |
Švedija |
Šveicarija |
Turkija |
Ukraina |
Vatikanas |
Vengrija |
Vokietija