Viršūnė (arba viršukalnė) – paviršiaus taškas, kuris yra aukštesnis už visus gretimus taškus. Tai aukščiausia kalvos, kalno, kalvagūbrio, kalnagūbrio arba kalnų masyvo vieta. Smaili viršūnė dar vadinama smaile, piku, arete.[1]

Alpinistai iš Dominikos Respublikos ant aukščiausios pasaulio viršukalnės – Everesto.

Šalia aukščiausios kalno viršukalnės esančios viršūnės, kurios yra šiek tiek išsiskiriančios arba izoliuotos, tačiau nesiekia tam tikros ribinės reikšmės, dažnai laikomos aukščiausios viršukalnės dalinėmis viršūnėmis (arba subviršūnėmis) ir yra laikomos to paties kalno dalimi. Piramidinė viršūnė yra viršūnės forma, susidariusi dėl ledo erozijos kalno viršūnėje. Viršūnė taip pat gali reikšti aukščiausią tako ar maršruto tašką.

Aukščiausia pasaulio viršukalnė yra Everestas, kurio aukštis – 8848,86 m virš jūros lygio. Pirmieji oficialiai į šią viršūnę įkopė Tensingas Norgėjus ir seras Edmundas Hilaris. Jie pasiekė kalno viršūnę 1953 m.[2][3]

Daugelyje vakarinių Jungtinių Amerikos Valstijų dalių terminas „viršūnė“ taip pat gali būti vartojamas aukščiausiam kelio, greitkelio ar geležinkelio taškui, dažniau vadinamam perėja, nusakyti. Pavyzdžiui, Kalifornijoje aukščiausia 80-ojo greitkelio viršūnė vadinama Donerio viršūne, o aukščiausia 5-ojo greitkelio viršūnė – Siskiju kalno viršūne. Dėl to gali kilti nesusipratimų, ar paženklinta „viršūnė“ yra aukščiausia perėjos vieta, ar kalno viršukalnė.

Galerija

redaguoti

Taip pat skaitykite

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Viršūnė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-02-12).
  2. Lyons, Kate (2017-05-21). „Mount Everest's Hillary Step has collapsed, mountaineer confirms“. The Guardian (anglų). ISSN 0261-3077. Nuoroda tikrinta 2023-02-11.
  3. „Everest“. National Geographic. Nuoroda tikrinta 2023-02-11.