Užvenčio apylinkė
55°47′š. pl. 22°39′r. ilg. / 55.78°š. pl. 22.65°r. ilg.
 Užvenčio apylinkė
| ||
| Centras | Užventis | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Užvenčio valsčius | |
| Apskritis | Kelmės apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Užvenčio rajonas (1950–1962) Kelmės rajonas (1962–1995) | |
| Sritis | Šiaulių sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Užvenčio seniūnija | ||
Užvenčio apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.
Istorija
redaguotiApylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Užvenčio valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Užvenčio rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Minupių apylinkės, dalis Šlapgirio apylinkės, dalis Kolainių apylinkės, dalis Junkilų apylinkės, dalis Volungių apylinkės ir dalis Pavandenio apylinkės, 1969 m. – Kolainių apylinkė, 1988 m. – mažoji dalis naikinamos Pašilėnų apylinkės.
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Tėvynės žemės“ kolūkis, Užvenčio tarybinio ūkio Užvenčio skyrius ir Biržuvėnų tarybinio ūkio Pavandenio skyrius [3] | |||
| 1959 m. (Išsamiau) |
67 | 3919 ([4]) | „Tėvynės žemės“ kolūkis, Užvenčio tarybinio ūkio Kuršų ir Pavandenio skyriai [5] | 37 kaimai |
| 1970-01 (Išsamiau) |
3847 | 56 kaimai, 6 viensėdžiai, 4 kaimų dalys [6] | ||
| 1972-10-01 (Išsamiau) |
200,75 | „Draugystės“ kolūkis, „Naujo kelio“ kolūkis, Kolainių tarybinis ūkis, Užvenčio tarybinis ūkis [7] | 77 kaimai, 6 viensėdžiai, 2 kaimų dalys | |
| 1976-07-01 (Išsamiau) |
77 kaimai, 6 viensėdžiai, 2 kaimų dalys [8] | |||
| 1979-01-17 (Išsamiau) |
3288 | 77 kaimai, 6 viensėdžiai, 2 kaimų dalys [9] | ||
| 1985 m. | „Draugystės“ kolūkis, „Naujo kelio“ kolūkis, Kolainių tarybinis ūkis, Užvenčio tarybinis ūkis, Užvenčio girininkija [10] | Dvarčius, Girnikai, Junkilai, Kolainiai, Minupiai, Negirbiai, Spygliai, Želviai ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) |
3498 | 80 kaimų, 1 viensėdis, 4 kaimų dalys [11] | ||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 53
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 10
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 62
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 520
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 214 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 106.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 204
- ↑ Kelmės rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 288
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 201