Užpjauniai (Nikitovka)
| Užpjauniai rus. Никитовка vok. Uszpiaunen, Kiesdorf | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
| Gyventojų | 170 |
| Pašto kodas | 238744 |
| Tel. kodas | +7 40164 |
Užpjauniai[1] arba Nikitovka (vok. Gut Uszpiaunen, nuo 1907 m. Uszpiaunen, nuo 1936 m. rugsėjo 17 d. Uschpiaunen, nuo 1938 m. birželio 6 d. Kiesdorf, 1945–1946 m. rus. Ушпиаунен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Никитовка) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 3 km į šiaurę nuo Pilkalnio, prie Pjaunės upelio ir Meškupės; nuo 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko kaimo gyvenvietės kaimas.
Istorija
redaguoti
Minimi nuo 1539 m. Istoriniai pavadinimo rašybos variantai: Uspiawne, Uspiaun, Uschpiaun, Groß Uschpiohnen.[2] Po 1709–1711 m. maro į Užpjaunius atkelta vokiškai kalbančių kolonistų: 1736 m. Užpjauniuose gyveno 9 šeimos iš Halberštato, 5 iš Darmštato ir po vieną iš Zalcburgo, Pomeranijos, Prūsijos ir Frankonijos kunigaikštystės. Lietuviškai kalbančiųjų buvo penkios šeimos.[1] 1785 m. buvo mišrusis kaimas, karališkasis palivarkas ir domenų valsčiaus centras su 27 ugniakurais,[3] 1823 m. – Užpjaunių mišriajame kaime buvo 158, palivarke – 89 gyventojai.[4] 1854 m. Užpjauniuose buvo 39 gyvenamieji pastatai ir 470 gyventojų.[5] Užpjaunių dvaras liko neparduotas, buvo valstybės nuosavybė. 1879 m. dvaras su Lobynų palivarku valdė 596 ha žemės, iš jų 455 ha ariamos, 122 ha pievų ir ganyklų.[6]
Iki 1723 m. buvo Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamos Užpjaunių seniūnijos centras, 1723 –1818 m. – Įsruties apskrities Užpjaunių domenų valsčiaus centras, 1818–1945 m. priklausė Pilkalnio apskričiai. Buvo 1874 m. įsteigto Užpjaunių valsčiaus centras su dviem savivaldybėmis: Užpjaunių kaimo bendruomene ir Užpjaunių dvaro apygarda. 1928 m. dvaro apygarda panaikinta: dvaras priskirtas Užpjaunių kaimo bendruomenei, Lobynų palivarkas – Šorių kaimo bendruomenei.[7] Užpjaunių tikintieji priklausė Pilkalnio evangelikų liuteronų parapijai.
1893 m. šalia kaimo ir dvaro nutiestas Tilžės–Stalupėnų geležinkelis, o 1901 m. – Pilkalnio siaurasis geležinkelis (iš Pilkalnio į Lazdynus su atšakomis į Širvintą ir Doristalį). Siaurojo geležinkelio ruože įrengtos dvi stotelės: Užpjaunių dvaro ir Užpjaunių kaimo. Nuo kaimo stotelės atsišakojo apie 1,5 km ilgio geležinkelio atšaka į Užpjaunių žvyro karjerą. 1905 m. kaimas turėjo 73 gyvenamuosius namus, 698 gyventojus, 4 iš jų buvo lietuviai; dvaro apygardoje buvo 11 gyvenamųjų namų, 244 gyventojų, iš jų vienas – lietuvis.[1] XX a. pr. Užpjauniuose buvo valsčiaus įstaiga, pieninė, malūnas, plytinė. Kaime buvo mokykla. Kaimo viduriu ėjo Pilkalnio–Lazdynų plentas, vakariniu pakraščiu tekėjo Pjaunė, rytiniu – Meškupė.
1944 m. rudenį, artėjant frontui, gyventojai evakuoti į Vokietijos gilumą, vietinių gyventojų nebeliko. Po Antrojo pasaulinio karo atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1736–1818 m. | Lietuvos departamentas | Prūsijos karalystė |
| 1818–1945 m. | Pilkalnio apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–1946 m. | Pilkalnio rajonas | Kaliningrado sritis |
| 1947–2008 m. | Pravdino apylinkė Krasnoznamensko rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Dobrovolsko kaimo gyvenvietė Krasnoznamensko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai
redaguoti | |||||||
| 1905 m. | 1910 m.[8] | 1933 m. | 1939 m.[9] | 2002 m. | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 698 | 701 | 887 | 868 | 181 | 170 | ||
| |||||||
Be to, Užpjaunių dvare 1905 m. buvo 244, 1910 m. – 199 gyventojai.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 Užpjauniai. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.4 (Rahn-Žvižežeris). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Kiesdorf (Ostpr.) (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-03.
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.173. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.5 (T – Z), p.62. Kümmel, Halle, 1823 (vok.).
- ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.2 (L – Z), p.376. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.).
- ↑ P. Ellerholz, H. Lodemann, Handbuch des Grundbesitzes im Deutschen Reiche, T.1, Das Konigreich Preussen, Sąs.3, Die Provinz Ostpreussen, p. 226. Landwirthschaftlich-statistischen Bureaus, Berlynas, 1879 (vok.).
- ↑ Amtsbezirk Kiesdorf (Ostpr.), Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.).
- ↑ Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-03.
- ↑ www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-03.
Nuorodos
redaguoti- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.