Stirniai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 9 km į šiaurės rytus nuo Molėtų.

Stirniai
Rytinis Stirnių galas
Rytinis Stirnių galas
Rytinis Stirnių galas
Vieta Molėtų raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 8,718 km²
Kranto linijos ilgis 42,84 km
Kilmė ledyninis, rininis
Vidutinis gylis 6,3 m
Didžiausias gylis 35,1 m
Įteka S-1, 9 bevardžiai upeliai
Išteka Stirnė
Žemėlapis rodantis vietą.
Stirniai
Koordinatės 55°15′35″ š. pl. 25°36′07″ r. ilg. / 55.25972°š. pl. 25.60194°r. ilg. / 55.25972; 25.60194

Ežeras ilgas, vingiuotas, ištįsęs iš vakarų į rytus. Ilgis iš vakarų į pietryčius – 9,7 km, didžiausias plotis – 2,3 km. Altitudė 147,5 m. Gylis siekia 35,1 m. Ežero kranto linija labai vingiuota, gausybė pusiasalių, iškyšulių, įlankų (Šiuškienės ragas, Čiurelio įlanka, Pagojų ragas, Kulinių ragas, Vieštauto pusiasalis, Žvirbliuko pusiasalis ir kt.). Kranto linijos ilgis 35,39 km, su salų krantų linijomis 42,84 km. Krantai aukšti, iki 20–25 m, vietomis pelkėti (Kraujelių, Mindūnų, Pastirnos, Paljūnės, Raisto pelkės). Iš šiaurės ir rytų Stirnius supa Labanoro giria (Labučio, Pandinės, Poviliškio, Pagraužės, Tankumyno, Beržyno miškai). Ežere yra 7 salos: Bakosa 18,89 ha, Baniukų sala 14,16 ha, Blinda 1,12 ha, Kulinių sala 0,51 ha ir 3 bevardės salos (0,3 ha, 0,1 ha ir 0,04 ha). Salose yra retųjų augalų.

Į Stirnius suteka keletas upelių (tame tarpe iš Paščio), pietryčiuose išteka StirnėTramį, Lakajos baseinas).[1] Ežero pratakumas 31 %.

Vienoje iš salų (Bakosa, seniau – botaninis draustinis) rasta ~200 aukštesniųjų augalų rūšių, tame tarpe plaukuotoji jonažolė, paprastasis žalčialunkis, kvapioji stumbražolė.[2] Visas Stirnių ežeras įtrauktas į Labanoro regioninį parką ir Stirnių hidrografinį draustinį.

Ežero šiauriniame pakraštyje išsidėstę Kulinių, Purvėnų, Giliųjų, kaimai, pietrytiniame pakraštyje išsidėstęs Stirnių kaimas, pietvakariniame – Mindūnai, rytuose – Kraujeliai, pietuose – Žagarai, Gradniškės, Miliai, Strižaučiškė, Paąžuoliai, Stroliškiai, Zamokai. Veikia 3 kaimo turizmo sodybos. Pietrytinėje pakrantėje yra stovyklavietė.

Ežerėvardis kilo nuo gyvūno pavadinimo stirna.[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Stirniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 108
  2. Stirniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 109
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 315