Praksitelis
Praksitelis (sen. gr. Πραξιτέλης; apie 390 m. pr. m. e. Atėnuose – 330 m. pr. m. e.) – graikų skulptorius, vėlyvosios klasikos atstovas.
Skulptoriaus Kefisodoto sūnus ir mokinys. Naujai pradėjo vaizduoti Olimpo dievus. Jo skulptūrų („Apolonas Sauroktonas“, arba „Apolonas, užmušantis driežą“; „Satyras, pilantis vyną“; „Knido Afroditė“, apie 350 m. pr. m. e.) dievai jaunatviški, gražūs, svajingi. Jie vaizduojami laisvomis pozomis, kasdieniškose situacijose.
Praksitelio skulptūroms, kurios visos iš marmuro, būdingas grakštumas, minkšta modeliuotė, subtilūs šviesšešėliai.
Apie Praksitelio kūrinius žinoma iš antikos raštų, romėnų kopijų.
Manoma, kad jis sukūrė išlikusias skulptūrų grupes – „Hermį su mažuoju Dionisu“ ir Mantinėjos bazės reljefą, kuris vaizduoja Letą, Artemidę ir Apoloną.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Praksitelis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 149 psl.