Pornografija
Pornografija (gr. πορνογράφος – „aprašantis prostitutes“)[2] – intymus sueities, žmogaus kūno vaizdavimas arba aprašymas, siekiantis sukelti lytinį susijaudinimą.[1][3] Nuo erotikos skiriasi smurtingumu, nužmoginimu.[3]
Iš pradžių terminas vartotas apibūdinti įvairius prostitučių bei heterų gyvenimo aspektus Senovės Graikijoje.[3][4] Šių dienų terminas įvestas XVIII a., Prancūzijoje pasirodžius Retifo de la Bretono knygai „Pornografas, arba Padoraus žmogaus apmąstymai apie tikrą prostitucijos amoralumą“. Knygoje buvo aptariami klausimai, tuo metu visuomenėje laikyti nepadoriais, todėl pornografijos terminas prigijo kaip nepadoraus seksualumo simbolis.[1]
Šiomis dienomis pornografijos teisinį statusą riboja kiekvienos valstybės įstatymas. Lietuvoje pornografiją teisiškai draudžiama gaminti bei platinti. Taip pat Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia žiūrėti pornografiją vaikams ir paaugliams iki 18 metų, nepriklausomai nuo tipo ar prieinamumo, bei ją jiems perduoti.
Dabartinė pornografija dažniausiai suprantama kaip vaizduojamojo ar aprašomojo pobūdžio kūriniai, kuriuose stebėtojo dėmesys sąmoningai nukreipiamas į vaizduojamus ar aprašomus lytinius organus, dažniausiai – sekso metu. Jei erotika parodo žmogų kartu su jausmų dedamąja, tai pornografija iš esmės vaizduojamą žmogų nuasmenina, palikdama tik lytinio akto veiksmus, rodomus išsamiai, dažnai ir su visomis anatominėmis bei fiziologinėmis smulkmenomis. Tačiau pornografijai nepriskiriama mokslinio ir edukacinio pobūdžio leidiniuose pateikiama vaizdinė ar žodinė informacija, taip pat įskaitant sueities pozų vaizdavimą.[1]
Išskiriama vadinamoji „švelnioji pornografija“, kuri tiesiog vaizduoja sekso scenas, ir „grubioji pornografija“, įtraukianti iškrypimus, prievartą sekso metu, patyčias ir pan.[1] Daugelis pirmąkart susiduria su pornografija prasidedant lytinio brendimo laikotarpiui.[5] Grubioji pornografija gali neigiamai paveikti paauglių psichiką, privesti prie seksualinės prievartos pakantumo, įvairių lytinių nukrypimų.[5][3] Yra nuomonių, kad švelnioji pornografija gali būti naudinga jaunimui kaip žinių apie seksą pagrindinis šaltinis.[1] Pornografija gali sumažinti susidomėjimą romantiniais santykiais.[6] Priklausomybė nuo pornografijos atsiranda tuo atveju kai jos vartotojas prarandą darbą, partnerį, negali natūraliai susijaudinti dėl jos besaikio vartojimo.[5]
Pornografija pradėjo plisti atsiradus fotografijai, kinematografijai. XX a. 8-ajame dešimtmetyje, seksualinės revoliucijos metu Vakarų pasaulyje pornografija sparčiau ėmė plisti po to kai „Playboy“ pradėjo varžytis su nešvankesniais leidiniais tokiais kaip „Penthouse“, vaizduojančiais moters kūną ir jų lytinius organus be gaktos plaukų.[7][8] Vėliau industrijos augimą skatino, vaizdo produkcijos verslo paplitimas, suaugusiųjų televizijos kanalų atsiradimas, DVD pardavimai, interneto atsiradimas, jo didėjanti skvarba bei sparta.[9]
Šalyse, kuriose pornografiją platinti legalu, yra amžiaus riba, nuo kurios įleidžiama į vietas, kuriose yra pornografinio turinio medžiaga (įskaitant ir interneto tinklalapius). Spėjama, kad apie trečdalis visos internete esančios informacijos sudaro pornografija.[1] Viena didžiausių bendrovių platinančių tokio pobūdžio turinį internete – „MindGeek“. Jai priklauso itin populiari „Pornhub“ svetainė. Manoma, kad joje platinamas daugiausiai nemokamas, taip pat mėgėjų kuriamas turinys, įvairios suaugusiųjų filmų ištraukos privedė prie pornografijos aktorių atlyginimų mažėjimo, filmų studijų griūties bei jos sutelkimo keliose įmonėse.[10][9] Studijos norėdamos išsilaikyti kuria vis smurtingesnį turinį, jog išsilaikytų nemokamo turinio lavinoje.[5]
Nors pastaruoju metu pornografijos žiūrėjimas visuomenėje normalizuojamas, tačiau pornografijos industrijos aktorės dažnai kenčia nuo įvairių psichinių sutrikimų, alkoholizmo ir narkotikų priklausomybės, dažnu atveju buvo vaikystėje seksualiai išnaudotos, taip pat žymiai dažniau miršta jaunystėje nuo narkotikų perdozavimo ar meginimų nusižudyti.[11][12]
Išnašos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Pornografija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ „Pornography“. www.etymonline.com. Nuoroda tikrinta 2021-01-20.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Encyclopedia of psychology. Kazdin, Alan E. Washington, D.C.: American Psychological Association. 2000. ISBN 1-55798-650-9. OCLC 42692282.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: others (link) - ↑ Hammond, N.G.L.; Scullard, H.H., eds. (1970). The Oxford Classical Dictionary (2 leid.). Oxford: Oxford University Press. p. 512.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 „A user’s manual“. The Economist. 2015-09-26. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2021-01-20.
- ↑ „Why Are Young People Having So Little Sex?“. The Atlantic. ISSN 1072-7825. Nuoroda tikrinta 2021-01-20.
- ↑ Fraterrigo, Elizabeth (2009). Playboy and the making of the good life in modern America. Oxford: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-538610. OCLC 316027977.
{{cite book}}: Patikrinkite|isbn=reikšmę: length (pagalba) p. 170 (Pubic Wars) - ↑ „Business Wars: Playboy vs Penthouse“. Wondery. Nuoroda tikrinta 2021-01-20.
- ↑ 9,0 9,1 „Naked capitalism“. The Economist. 2015-09-26. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2021-01-20.
- ↑ „MindGeek: the secretive owner of Pornhub and RedTube“. Financial Times. 2020-12-17. Nuoroda tikrinta 2021-01-20.
- ↑ Maren, Jonathon Van (2019-01-07). „Many porn stars viewed online are actually dead and buried…their ‘work’ killed them“. Nuoroda tikrinta 2023-11-16.
- ↑ „The Dark Side of Porn: What’s really going on behind the scenes“. www.remojo.com. Nuoroda tikrinta 2023-11-16.
Nuorodos
redaguoti- Raised on Porn – dokumentinis filmas apie pornografijos žalą „Youtube“ platformoje;
- Over 18 – dokumentinis filmas apie pornografijos raidą „Youtube“ platformoje;
- Financial Times: Hot Money – tinklalaidė apie pornografijos industrijos verslą „Youtube“ ir kt. platformose.