Pieno rūgštis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – sutvarkyti šaltinius Jei galite, sutvarkykite.

Pieno rūgštis
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
D/L-pieno rūgštis, (R)-pieno rūgštis
CAS numeris	[50-21-5], L: [79-33-4], D: [10326-41-7], D/L: [598-82-3]
Cheminė formulė	C3H6O3
Molinė masė	90,08 g/mol
SMILES	CC(0)C(=0)0
Rūgštingumas (pKa)	3,85
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°	L: 53 °C, D: 53 °C, D/L: 16,8 °C
Virimo t°	122 °C @ 12 mmHg
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Pieno rūgštis (jos druskos – laktatai) – organinė rūgštis, dalyvaujanti įvairiuose biocheminiuose procesuose. Tai bespalvis arba gelsvos spalvos skystis, turintis būdingą rauginto pieno kvapą. Pieno rūgštį pirmąkart išskyrė švedų chemikas Karlas Vilhelmas Šėlė (Carl Wilhelm Scheele) 1780 m. Maisto produktų sudėtyje žymima E numeriu E270.

Pieno rūgštis ir fizinis krūvis

Pieno rūgštis gaminasi raumenyse esant intensyviam fiziniam krūviui, kai organizmas nebespėja aprūpinti raumenų deguonimi. Tuomet energija gaunama anaerobiškai skaidant gliukozę iki piruvato (glikolizė), kuris po to verčiamas laktatu. Paplitusi nuomonė, kad padidėjusi protonų koncentracija ląstelėse, raumenų nuovargis ir skausmas yra tiesiogiai susiję su pieno rūgšties koncentracijos padidėjimu, nėra teisinga. Iš tiesų tai lemia kiti su anaerobiniu skaidymu susiję procesai.

Didžioji dalis pieno rūgšties įprastai iš raumenų per kraują pernešama į kepenis. Čia dalis skaidoma iki anglies dvideginio ir vandens, kita dalis panaudojama gaminti gliukozei, kurią kraujas perneša atgal į raumenis. Gliukozės gamyba iš pieno rūgšties vadinama gliukoneogeneze.

Pieno rūgštis maiste

Pieno rūgštis naudojama kaip konservantas, skonio stipriklis, rūgštingumo reguliatorius. Ji naudojama perdirbant mėsą kaip minkštinimo ir mėsos kvapo sustiprinimo priemonė. Pieno rūgštis taip pat padeda užkonservuoti daržoves, pavyzdžiui kopūstus, agurkus.</ref> Pieno rūgštis padeda reguliuoti pH lygį, apsaugo nuo mikroorganizmų dauginimosi, prailgina produktų galiojimo laiką. Daugiausia jos randama raugintose daržovėse, jogurte, kefyre, sūriuose, rūkytoje žuvyje.

Pieno rūgštis kosmetikoje

Pieno rūgštis priklauso AHA (Alfa Hidroksi Acid) rūgščių grupei ir yra naudojama kaip odos drėkiklis, valiklis ir tonizatorius. Ji suaktyvina odos regeneraciją bei kolageno ir elastino sintezę. Oda tampa skaistenė ir šviesesnė, ši rūgštis sprendžia paviršinių spuogų bei randų problemas.