Peršokšnai – ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, apie 5 km į pietus nuo Labanoro, Labanoro girioje, Peršokšnų hidrografiniame draustinyje. Nusitęsęs iš vakarų į rytus 4,6 km, plotis siekia 1,1 km. Altitudė 144,8 m. Ežero gylis – 32,5 m. Peršokšnų kranto linija itin vingiuota, su daug įlankų ir pusiasalių, jos ilgis – 16,23 km, su salų krantais 17,03 km. Yra 3 miškingos salos, kurių plotai 0,63 ha, 0,43 ha ir 0,23 ha. Krantai daugiausia aukšti, miškingi. Ežero dugnas duobėtas, padengtas dumblu, o atabradas smėlingas. Krantus juosia nendrių ir meldų juosta (10–30 m pločio).

Peršokšnai
Vieta Švenčionių raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 2,169 km²
Kranto linijos ilgis 17,03 km
Kilmė ledyninis
Vidutinis gylis 7,9 m
Didžiausias gylis 32,5 m
Įteka Peršokšna, 2 bevardžiai upeliai, protaka
Išteka Peršokšna
Žemėlapis rodantis vietą.
Peršokšnai
Koordinatės 55°13′4″ š. pl. 25°47′13″ r. ilg. / 55.21778°š. pl. 25.78694°r. ilg. / 55.21778; 25.78694

Peršokšnai šiaurės rytuose sąsiauriu (protaka) jungiasi su Šiekščio ežeru. Įteka upelis iš Pakaliuko, iš šiaurės į pietus ežerą prateka Lakajos intakas Peršokšna (Žeimenos upės baseinas). Ežero pratakumas 119 % per metus.

Ežere gyvena ~10 žuvų rūšių: ešeriai, lynai, kuojos, lydekos, raudės, karosai, aukšlės, strepečiai, vėgėlės, pūgžliai.[1]

Šiaurinėje pakrantėje – Budrių kaimas, kuriame stūkso Pilalės piliakalnis. Taip pat prie Peršokšnų įsikūrę Juodapurvis, Prūdiškė, Gačiakampis. Šiaurės vakarų pakrantėje įrengta stovyklavietė.

Vandenvardis kildinamas nuo šaknies perš-: pra-paršas, pro-perša, pra-perša („neužšalusi vieta lede, miško retesnė vieta“, plg. skr. पर्शान = IAST: parś-āna „praraja, bedugnė, tarpeklis“)[2].

Šaltiniai

redaguoti
  1. Peršokšnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 355
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.