Oda (medžiaga)

Oda – nulupta ir išdirbta gyvulio oda. Naudojama įvairiems dirbiniams gaminti: avalynei, baldams, drabužiams (striukėms, kelnėms, švarkams, pirštinėms, šalmams ir kt.), galanterijai, apmušalams, pakinktams (diržams, balnams ir kt.), maišams, gertuvėms, techninėms reikmėms (pavarų diržams, movoms, tarpikliams, sandarikliams, protezams, muzikos instrumentams ir kt.). Dažniausiai naudojama galvijų, ožkų, avių, arklių, kiaulių, briedžių, elnių, roplių, kupranugarių oda – priklausomai nuo gyvūno ji skiriasi savo minkštumu, laidumu orui, vandeniui.

Odos gabalai

Išdirbtos odos gabalai ir jos apdirbimo įrenginiai

Tradicinis odos rauginimas Fese

Odos išdirbimas (odininkystė) – labai senas amatas. Akmens amžiuje oda gremžta kauliniais įrankiais, minkštinta smegenimis, kaulų čiulpais. Vakarų Europoje odininkų cechai pradėjo veikti nuo X a., odos fabrikai – XVIII–XIX a., pramoninė gamyba išplėtota XIX a. antroje pusėje. Odos išdirbimas – sudėtingas procesas. Pirmiausiai nuvalomi nešvarumai, šalinamos riebalų ir mėsos pripjovos, oda konservuojama: sūdoma (apibarstoma valgomąja druska arba mirkoma sūryme), kartais džiovinama pakabinta ant karčių, šaldoma šaldytuve. Oda valoma mechaniškai (plaunama, mirkoma, plikoma) ir chemiškai (kalkių pienu, natrio sulfatu). Nuvalyta oda vadinama plike. Ji minkštinama fermentais, apdorojama druskomis. Minkštųjų odų pusgaminis dar šikšninamas, neutralizuojamas, apdorojamas tanidais, sintanais; taip užpildomi dermos struktūriniai tarpeliai, suvienodėja jos storis ir tankis, toks pusgaminis tampa standesnis, mažiau kinta jo matmenys nuo drėgmės ir temperatūros pokyčio. Tuo tarpu kietųjų odų ir juchto (iki 3 mm storio mišriai apdorota galvijų, arklių ar kiaulių oda) pusgaminis apdorojamas dar magnio sulfato, gliukozės, melasos, aliuminio alūno tirpalu, kad taptų tampresnis, atsparesnis šilumai, drėgmei. Toliau oda džiovinama, tampoma, dažoma, lakuojama, blizginama.

Dabar dažnai iš sintetinių medžiagų gaminama dirbtinė oda. Natūralios odos gaminių kartais atsisakoma dėl etinių ar religinių motyvų (nežudymo doktrinos laikymosi, vengimo tabuizuotų gyvūnų gamininių).