Nepalai
| Nepalai | |
|---|---|
 Nepalų vestuvės
| |
| Gyventojų skaičius | ~16 mln. |
| Populiacija šalyse |  Nepalas Indija: >2,1 mln. Butanas
|
| Kalba (-os) | nepalų |
| Religijos | hinduizmas |
| Giminingos etninės grupės | kiti indoarijai: pahariai, maithiliai, hindustaniai, pandžabai ir kt.; |
Nepalai (arba nepaliai, nepaliečiai, khasai, parbatijai, gurkhai; nep. नेपाली गण = nepālī gaṇ) – tauta, gyvenanti daugiausia Nepale. Taip pat gyvena aplinkinėse srityse Indijoje, Butane (lhotsampai), taip pat išeivijoje (JAV, Kinijoje, Mianmare ir kt.). Populiacija – apie 16 mln. žmonių. Šneka nepalų kalba (naipali, khas-kura, gorkhali, parbatija), priklausančia indoeuropiečių šeimai, indoarijų kalboms. Tai pagrindinė visos Nepalo šalies kalba. Taip pat kalba angliškai. Tikintieji – hinduistai.
Nepalų protėviai khasai minimi indų šaltiniuose nuo I tūkstm. pr. m. e. Susidarė indoarijams keliantis iš Indijos į Nepalą ir maišantis su vietinėmis tautomis. XIII–XIV a. maišantis su magarais, gurungais ir kt. susidarė khasų etnosas, tapęs gurkhų branduoliu. Žemutinių nepalų kastų atstovai greičiausiai kilę iš čiabuvių tautų. XVIII a. antroje pusėje gurkhų konfederacijai apjungus Nepalą, ėmė klostytis dabartinė nepalų tauta. Santalka dar labiau sustiprėjo XX a. vid.
Tradiciškai verčiasi lygumine ir terasine ariamąja žemdirbyste. Žemę būdingai įdirba sunkiu plačiaašmeniu peiliu khukri, kuris panaudojamas ir kaip ginklas. Laiko buivolus, zebu, ožkas, paukščius. Išplėtoti audimo, puodininkystės, kalvystės, juvelyrikos amatai.
Būdingos padriko plano gyvenvietės. Namai dviejų ar trijų aukštų iš apdegtų arba nedegtų plytų. Viršutinis aukštas gyvenamasis, išbalintas kreida, turi medinę galeriją ir neįstiklintus langus; apatinis aukštas dviejų patalpų, ten yra virtuvė su židiniu be dūmtraukio, dirbtuvės, podėlis, klėtis.
Vyrų tradicinis rūbas – dveiliai marškiniai (daura) su tiesiomis ilgomis arba trumpomis rankovėmis, kelnės (suruvalas), praplatintos ties šlaunimis ir siauros ties blauzdomis, ilgas diržas (patuka), liemenė (dažnai vakarietiško kostiumo). Už diržo nešiojamas khukri peilis. Ant galvos – apvali arba pailga kepurė (topi). Moterys nešioja klostuotą sijoną (pharija), laisvą, iš priekio susegamą koftą su ilgomis rankovėmis ir maža apykakle (čolo), juostą, daug puošmenų (auskarai, metalinės ir stiklinės apyrankės ant rankų ir kojų, žiedai, kutai), galvą ir pečius dengia šaliu. Miestuose daugelis moterų vilki sarius.
Nepalų virtuvės būdingi patiekalai yra virti ryžiai su daržovėmis ir aštriais prieskoniais, ryžių, kviečių ar kukurūzų miltų paplotėliai, pupos, lydytas sviestas iš buivolės pieno (ghiu), karvės pienas ir rūgpienis (dahi) su trupintais ryžiais (dahi-čiura), juodoji arbata su pienu, vaisiai. Mėsą vartoja per šventes ir aukojimus.
Būdingi griežti kastiniai draudimai, yra tarpkastinių mainų tinklas (džadžmani). Aukštosios kastos dalijasi į egzogamines patrilinijines grupes (kalanai, gotros ir kt.). Šeima didžioji, patriarchalinė, rečiau – mažoji. Tarp turtingųjų pasitiko poligamija.
Nepalų tikybai būdinga šaivinių dievybių gausa, ryškus deivių (Kali, Durgos) kultas. Ženklios budizmo įtakos.[1]