Naujadaras

Naujadaras arba neologizmas (gr. neo 'naujas' + gr. logos 'žodis') – nauji žodžiai: dariniai, vediniai arba dūriniai.

Naujadarai dažnai turi žinomus jų autorius, neretai žinomas leidinys, kuriame jie pirmąkart pasirodė, įvykis, kuris paskatino naujadaro atsiradimą.

Naujadarai būna:

• Naujai sukurti bendrinės kalbos žodžiai ar terminai, dar neįtraukti į priimtus žodynus ir šnekamosios kalbos leksikoną. Dalis tokių naujadarų anksčiau ar vėliau įtraukiami į žodynus, kita dalis nespėja įsitvirtinti, nes išstumiami konkuruojančių žodžių ar terminų arba jų žymima sąvoka pasirodo trumpaamžė, tad ir ją žymintis žodis pasidaro nebereikalingas.
• Okazionalizmai, proginiai žodžiai, pasidaryti tik tai progai. Literatūroje jie vartojami siekiant:
  • atkreipti skaitytojo dėmesį, stebinti, šokiruoti;
  • paryškinti poetinį vaizdą gražia garsų derme.

Grožinės literatūros naujadarai bendrinėje kalboje neprigyja.

Okazionalizmų pavyzdžiai:

• Ir ne taip, kad po vieną/Galvomis žiauninti sieną… (K. Binkis) (Žiauninti – praskelti, kad žiojėtų tarsi žiaunos.)
• Vos tik vakaras ateis/Vyšnios kvapmenas paskleis (B. Sruoga)

Lietuvių kalbos naujadarai (kartu su kitais naujažodžiais) 2011 m. pradėti registruoti internetinėje nuolat atnaujinamoje Lietuvių kalbos instituto duomenų bazėje „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“ [1].