Mykolas Servacijus Višnioveckis

Mykolas Servacijus Višnioveckis (lenk. Michał Serwacy książę Wiśniowiecki; 1680 m. gegužės 13 d. Lvove – 1744 m. rugsėjo 16 d. Merkinėje) – kunigaikštis, LDK didikas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas. Rašytojas ir poetas.

Mykolas Servacijus Višnioveckis
Višnioveckiai
Koributas
Gimė	1680 m. gegužės 13 d. Lvovas
Mirė	1744 m. rugsėjo 16 d. (64 metai) Merkinė
Tėvas	Konstantinas Kristupas Višnioveckis
Motina	Ona Chodarovskytė
Sutuoktinis (-ė)	Jekaterina Dolskytė Marija Magdalena Čartoriskytė Teklė Rožė Radvilaitė
Vaikai	su Jekaterina: Ona Višnioveckytė Jekaterina Višnioveckytė
Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego
Vikiteka	Mykolas Servacijus Višnioveckis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Biografija

Vyšnioveckių rūmai Vyšniovece

Mykolo Servacijaus Višnioveckio trečioji žmona Teklė Rožė Radvilaitė

Gimė Lvove, Konstantino Kristupo Višnioveckio ir Onos Chodarovskytės šeimoje.

Tai paskutinis vyriškosios giminės linijos atstovas. Po jo mirties valdos perėjo Oginskiams ir Zamoiskiams.

Valstybės tarnyba

Lietuvos lauko etmonas 1702–1703 ir 1707–1709 metais. Lietuvos didysis etmonas в 1703–1707 ir nuo 1735 metų. Lietuvos armijos Regimentorius nuo 1730 m.

Nuo 1703 m. Vilniaus kaštelionas, o 1706–1707 ir nuo 1735 – Vilniaus vaivada.

1703 m. Seimo maršalka Liubline.

1720–1735 metais – Lietuvos didysis kancleris.

Pinsko, Volkovysko, Glinėnų, Tucholio seniūnas.

Keletą kartų buvo išrinkta Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka.

Pilietinis karas (Valkininkų konfederacija)

1700 m. pilietinio karo metu kovojo prieš Sapiegų hegemoniją LDK, buvo vienas iš Valkininkų konfederacijos vadų. Valkininkų mūšyje lapkričio 18 d. nugalėjo Sapiegų pajėgas.

Tolesnė karjera

Iki 1707 m. palaikė Augustą II, vėliau perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę. Tais pačiais metais areštuotas ir išvežtas į Rusiją, o nuo 1709 m. – emigravęs.

1716 m. pripažino Augustą II ATR karaliumi ir grįžo į tėvynę.

1733 m. kaip Rusijos šalininkas palaikė Augusto III kandidatūrą.

Šeima ir vaikai

Kunigaikštis Mykolas Servacijus Višnioveckis buvo vedęs tri kartus. 1695 metais vedė Kateriną (1680−1725), Lietuvos didžiojo maršalkos Jono Karolio Dolskio (1640−1695) dukterį. Vaikai nuo pirmos santuokos:

• Ana Višniovecka (1700−1732), nuo 1721 metų Trakų vaivados Juozapo Tado Oginskio (apie 1693−1736) žmona;
• Katerina Višniovecka (1701−1770), nuo 1722 metų Karūnos didžiojo medžioklio ir Smolensko vaivados Mykolo Zdislavo Zamoiskio (apie 1679−1735).

1725 metais vedė antrą kartą kunigaikštytę Mariją Magdaleną Čartoriską (+1728), Lietuvos didžiojo ginklininko ir Pinsko seniūno Juozapo Čartoriskio (+1750) dukterį.

1730 metais trečią kartą vedė Teklą Rožę Radvilaitę (1703−1747), Lietuvos didžiojo kanclerio, kunigaikščio Karolio Stanislovo Radvilos (1669−1719) ir Onos Kotrynos Sanguškaitės (1676−1746) dukterį.

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Jonušas Antanas Višnioveckis	Vilniaus kaštelionas 1703–1709	Po to: Liudvikas Pociejus
Prieš tai: Kazimieras Jonas Sapiega	Vilniaus vaivada 1706–1707	Po to: Liudvikas Pociejus
Prieš tai: Kazimieras Dominykas Oginskis	Vilniaus vaivada 1735–1744	Po to: Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė

Pareigybės