Moliuskai
| Mollusca | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
 Įvairūs dvigeldžiai moliuskai | ||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
| ||||||
| Klasės | ||||||
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Moliuskai arba minkštakūniai (Mollusca) – pirminiaburnių celominių gyvūnų tipas, kuriems būdingas spiralinis dalijimasis. Įvairiose publikacijose nurodomas rūšių skaičius svyruoja nuo 100[1] iki 200[2] tūkstančių. Tipas išskiriamas į 9 arba 10 klasių iš kurių dvi šiandien išmirusios. Tai gausiausias jūrinių gyvūnų tipas – moliuskai sudaro ~23% visų žinomų jūros organizmų. Nemaža dalis moliuskų gyvena gėlo vandens telkiniuose ir sausumos buveinėse. Kai kurie tapo laikinais ar nuolatiniais kitų gyvūnų parazitais. Zoologijos sritis, nagrinėjanti moliuskus – malakologija.
Smulkiausi moliuskų atstovai priklauso dvigeldžių klasei. Suaugę, pačios smulkiausios rūšies, Condylonucula maya, individai siekia vos 0,5 mm.[3] Moliuskams priklauso ir stambiausias šiandien gyvenantis bestuburis – Mesonychoteuthis hamiltoni, priskiriamas galvakojų klasei: kūno masė sieka 500 kg.
Moliuskai stipriai skiriasi ne tik dydžiu, bet ir anatomine sandara ir elgsena. Galvakojų moliuskų, tokių kaip kalmarų, sepijų ir aštuonkojų, nervų sistema labiausiai pažengusi tarp visų bestuburių.
Apie 80% moliuskų rūšių priskiriami pilvakojų klasei, dar apie 19% – dvigeldžių klasei – ir tik apie 1% šiuolaikinių rūšių – kitoms klasėms.
Dauguma moliuskų gali judėti kojos pagalba. Pas galvakojus ji virtusi čiuptuvais. Vienas iš būdingiausių moliuskų bruožų – mineralizuota kriauklė, kurios forma ir sandara kiekvienoje klasėje skiriasi. Daugelio galvakojų kriauklė išnykusi. Taip pat moliuskams būdingas bruožas – savotiškas burnos organas – radulė. Dvigeldžių radulė (kaip ir visa galva) pilnai redukavosi.
Gyvenimo ciklai pas moliuskus taip pat stipriai skiriasi. Sausumos moliuskai ir galvakojai vystosi be tarpinių formų, kitoms klasėms būdingos lervų formos, tokios kaip trochofora, glochidija ir veligerio lerva.
Pirmieji moliuskai datuojami kambro periodo pradžia.
Tipo klasifikacija, filogenezė ir net monofilija šiuo metu kelia labai daug diskusijų ir nėra iki galo aiški.
Daugeliui moliuskų rūšių (ypač sausumos ir gėlavandenių) šiuo metu gresia išnykimo pavojus dėl aktyvios žmonių veiklos ir yra saugomos.
Moliuskai sudaro svarbią žmonių mitybos raciono dalį, taip pat yra įvairių medžiagų, kurios yra prabangos objektai, šaltinis – perlamutro, perlų, purpuro ir visono. Tuo pačiu, kai kurie yra nemenki žemės ūkio kenkėjai.
Populiarioje kultūroje galvakojų klasės moliuskams neretai tenka jūros pabaisų vaidmuo.
Moliuskai grupuojami į 7 ryškiai viena nuo kitos besiskiriančias klases:
- Klasė. Chitonai (Polyplacophora)
- Klasė. Daugiažiauniai moliuskai arba monoplakoforai (Monoplaccophora arba Monoplacophora)
- Klasė. Dvigeldžiai (Bivalvia arba Lamellibranchia)
- Klasė. Galvakojai (Cephalopoda)
- Klasė. Kirmėliniai moliuskai (Aplacophora), pagal naujausius šaltinius[patikslinti!] ši klasė yra pakeista į dvi atskiras klases:
- Klasė. (Solenogastres)
- Klasė. (Caudofoveata)
- Klasė. Pilvakojai (Gastropoda)
- Klasė. Plokščiakojai (Scaphopoda)
Išnašos
redaguoti- ↑ Шарова И. Х. Зоология беспозвоночных. – М.: Владос, 2002. – 592 с. – ISBN 5-691-00332-1
- ↑ Winston. F. Ponder, David R. Lindberg. Phylogeny and Evolution of the Mollusca. – USA: University of California Press, 2008. – 469 p. – ISBN 978-0-520-25092-5
- ↑ „Extreme Bivalves“. Rock the Future (anglų). Paleontological Research Institution and its Museum of the Earth. Suarchyvuotas originalas 2014-01-08. Nuoroda tikrinta 2013-10-14.
Nuorodos
redaguoti- Ingrida Šatkauskienė (2004). Bestuburių įvairovė [1] Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto..
- An outline for the classification of Phylum Mollusca in taxonomic databases revised october, 2008; posted online june 2010.