Mieleišupis
{{#if:300 px
Mieleišupis
Mieleišupis
54°36′54″š. pl. 23°46′37″r. ilg. / 54.615°š. pl. 23.777°r. ilg. / 54.615; 23.777 (Mieleišupis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybės vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Naujosios Ūtos seniūnija
Gyventojų (2021) 44
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Mieleĩšupis
Kilmininkas: Mieleĩšupio

Mieleišupis – kaimas Prienų rajono savivaldybėje, 6 km nuo Naujosios Ūtos, Naujosios Ūtos seniūnijos šiauriniame pakraštyje. Šiaurės vakarų pusėje – Tartupio Mačiuliškių kaimo sodybos, šiaurėje – Šilavoto seniūnijos Mieleiškampio kaimo laukai. Kaimo vakarinį pakraštį supa Palių miškas, viduryje stūkso pušelėmis ir eglynais apaugusios kalvelės. Pietų pusėje – Skuigės kaimas.

Etimologija

redaguoti

Kaimo žmonių pasakojimu, kaimo pavadinimas kilo nuo upelio, tekėjusio per kaimą. Pastarasis susidaręs iš kalvelių šlaituose ištekančių šaltinių. Kaimo pavadinimas Mielaišupis buvo paplitęs vietos žmonių šnekamojoje kalboje ir oficialiuose raštuose. Dabar raštuose randama naujas pavadinimas – Mieleišupis.

Istorija

redaguoti

Bulotų sodyboje XX a. 5-ajame dešimtmetyje veikė Mieleišupio pradinė mokykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. pradžia Mykališkių valsčius
1995 Naujosios Ūtos seniūnija

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8] 2021 m.sur.[9]
110 77 60 60 66 54 55 45 44

Žymūs žmonės

redaguoti
  • Jonas Bulota-Anbo – Lietuvos karo lakūnas, viršila, Geležinio Vilko rinktinės štabo adjutantas, Birutės rinktinės vadas, slapyvardžiui pasirinkęs žymaus aviakonstruktoriaus Gustaičio sukonstruoto lėktuvo „Anbo“ vardą. Žuvo prie Veiverių 1947 m. rugsėjo 24 d.
  • Elvyra Paplauskaitė-Kalinkevičienė – Prienų ir Birštono krašto mokytoja šviesuolė.

Šaltiniai

redaguoti
  • Elvyros Paplauskaitės-Kalinkevičienės prisiminimai
  • Žmonės ir darbai – Prienų ir Birštono krašto šviesuoliai, II dalis, 2013.
  • V. Juodsnukis. „Suvalkijos partizanų takais“ I ir II d.