Menadės

Menadės (arba mainadės; nuo gr. μαίνομαι – „būti pamišusiam, pašėlusiam“) – graikų mitologijoje bakchantės, basaridės, Dioniso palydovės, garbinusios Dionisą šokio sukūryje iki ekstazės. Jos buvo žinomos kaip laukinės, išprotėjusios moterys. Vaizduojamos apsiraizgiusios gebenėmis ir vynogienojais. Keliaudavo būriais draskydamos ir daužydamos visus sutiktus savo tirsais.

„Menadė ir pantera“, Ernst Julius Hähnel, 1886 m.