Maišiagalos piliakalnis

Maišiagalos piliakalnis
Maišiagalos piliakalnis
Koordinatės	54°52′00″š. pl. 25°03′48″r. ilg.
Vieta	Vilniaus rajonas
Seniūnija	Maišiagalos seniūnija
Aukštis	14-18 m
Plotas	48000
Priešpilis	200 x 100
Naudotas	I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Registro Nr.	AR1456 / 24178, 24179, 5666 /A1254KP

Maišiagalos piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Maišiagalos pietvakariniame pakraštyje, Vilniaus rajonas, dar vadinamas Bonos pilimi. Pasiekiamas Maišiagaloje pavažiavus Mokyklos, Vilniaus ir Algirdo gatvėmis iki jos galo ties Maišiagalos tvenkiniu, yra 200 m į pietvakarius nuo bažnyčios.

Maišiagalos piliakalnyje rasta apie 20 varpinių ir ankštinių kultūrų rūšių ir porūšių grūdų: žieminių ir vasarinių rugių, žieminių ir vasarinių kviečių, kelių porūšių miežių, taip pat avižų, sorų, grikių, lęšių, žirnių, pupų, vikių, šiek tiek kanapių. Iš to galima manyti, kad čia buvo verčiamasi įvairia augalininkyste. Kartu su grūdais rasta medinių indų liekanų.

Tarp XIV a. sunaikintos pilies degėsių rasta 20 avių, kelių ožkų, kitų naminių gyvūnų liekanos. Tikriausiai gresiant antpuoliui, į pilį buvo suginta netoliese besiganiusi banda, o gaisro metu gyvuliai užduso ir sudegė.

Piliakalny taip pat rasti trys geležiniai noragai, kurių vienas priklausė vienadančiam arklui, o du – dvidantei žagrei. Be to, rastas žemdirbystės įrankių komplektas: trys geležiniai dalgiai ir keturi geležiniai pjautuvai (dideli, smarkiai išlenkti, labai siauromis, išdilusiomis geležtėmis).

Piliakalnis

3D modelis

Piliakalnis 2016 m. balandžio mėn.

Piliakalnis įrengtas Dūkštos dešiniajame krante esančioje iš aukštumos pakraščio suformuotoje kalvoje. Šlaitai statūs, 14–18 m aukščio. Aikštelė ovali, 40 x 65 m dydžio. Papėdėje aplink piliakalnį yra 360 m ilgio, 30 m pločio, 4 m gylio griovys; už jo supiltas 270 m ilgio, 4 m aukščio pylimas. Už šio pylimo į pietus iškastas 5 m pločio, 1 m gylio griovys. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio esančioje aukštumoje buvo įrengtas įtvirtintas papilys, jo papėdėje išliko 6 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 2 m aukščio pylimas. į šiaurę ir pietvakarius yra papėdės gyvenvietė, kuri užima 1 ha plotą. Piliakalnis įrengtas I tūkstantmečio pradžioje, nuo I tūkstantmečio viduryje negyvenamas, vėl apgyventas II tūkstantmečio pradžioje, aikštelė padidinta.

XIX a. piliakalnį tyrinėjo nežinomas asmuo. Šie neužlyginti kasinėjimai labai pakeitė aikštelėss išvaizdą. Dabar ji perkirsta 12 m pločio, 2 3 m gylio grioviu, einančiu šiaurės–pietų kryptimi ir 8 m pločio, 1,5 m gylio grioviu, einančiu nuo didžiojo griovio rytų–vakarų kryptimi, bei tokiu pat trumpesniu grioveliu pietvakariniame aikštelės dalyje. Iš didžiojo griovio žemės mestos į šonus ir rytų pusėje sudaro iki 1,5 m aukščio, 8 m pločio pylimą. Piliakalnis apaugęs retais lapuočiais medžiais, pietvakarinėje papėdėje pastatytas akmeninis paminklas, šiauriniame šlaite įrengti laiptai.

Į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra papilys (N54°52’04.1„; E25°03’50.0“). Jo aikštelė turėjo būti pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, tačiau tikslesnis jos dydis neaiškus, nes papilys labai suardytas miestelio pastatų. Geriau išliko tik jo pietinė pusė. Čia į rytus nuo piliakalnio pietrytinio papilio papėdėje yra iškastas 6 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 2 m aukščio, 13 m pločio pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu. Išlikusio pylimo ilgis – 120 m. Pagal jį galima apytiksliai spėti, kad papilio aikštelė buvo apie 200 m ilgio ir 120 m pločio.

Į šiaurę ir pietvakarius nuo piliakalnio, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Piliakalnis su priepiliu

Istorija

Manoma, kad medinė Maišiagalos pilis iš šiaurės gynė Vilniaus prieigas, priklausė vidiniam Vilniaus apsaugos pilių žiedui. 1365 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje ją puolė ir sudegino nuo Vilniaus atėjusi Vokiečių ordino kariuomenė. Po gaisro pilis sutvirtinta: manoma, pagilintas papėdės griovys, aikštelė užpilta iki 2 m storio molio sluoksniu. 1377 m. pilis vėl minima – netoli jos buvo sudeginti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikai. 1390 m. ją vėl puolė Vokiečių ordino kariuomenė, užėmė ir sudegino pilį, iš jos išsivesdamas 1340 belaisvių.

Tyrimai

1971–1973 m. tyrė Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Ištirtas 382 m² plotas, rastas iki 5,4 m storio kultūrinis sluoksnis, kurį sudaro 3 horizontai:

• I tūkstantmečio pradžios sluoksnyje rasta stulpaviečių, brūkšniuotosios keramikos. XIV a. virš šio sluoksnio supiltas iki 1,3 m storio molio sluoksnis.
• XIV a. antrosios pusės sluoksnyje rasta sudegusių medinių pastatų liekanų, žiestos keramikos, grūdų, 12 sudegusių avių griaučių, įvairių metalinių dirbinių – geležinė kilpa, sklendė, raktas, kastuvo apkaustas, pjautuvas, žirklės. Sluoksnis susidarė 1365 m. rugpjūčio mėn. Vokiečių ordinui sudeginus Maišiagalos pilį. Gaisro liekanos užplūktos iki 2 m storio molio sluoksniu.
• Laikotarpio po 1390 m. sluoksnyje rasta sudegusio pastato su moline krosnimi liekanos, skardinė segė, varpo liekanos, metalinių darbo įrankių, geležiniai noragai, pjautuvai, dalgiai, kaplys, žalvarinis kryželis-enkolpionas, apyrankė, žiestos keramikos, grūdų, kiaulės ir katės griaučiai. Nustatyta, kad po 1365 m. pilis buvo apjuosta medine moliu tinkuota gynybine siena.

Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Literatūra

• Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 370-373.
• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 209
• Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 66
• A. Vaicekauskas. Maišiagalos piliakalnio (unikalus kodas 24178, buvęs kodas A1254KP), vizualinės apsaugos zonoje, Vilniaus r. sav., archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų ataskaita. Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
• I. Kaplūnaitė. Maišiagalos piliakalnio su gyvenviete (A1254K) vizualinės apsaugos zonoje, Kiemelių g. Nr. 16B, Maišiagalos mstl., 2008 m. vykdytų archeologinių žvalgomųjų tyrimų ataskaita. Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka.

Nuorodos

• Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai