Leonas III Isauras
Leonas III Isauras (gr. Λέων Γ΄, lot. Leo III, apie 675 ar 680 m. Germanikėja, dab. Kahramanmaras, Turkija – 741 m. birželio 18 d. Konstantinopolis) – Bizantijos imperatorius 717–741 m. Isaurų dinastijos pradininkas.
Leonas III Isauras | |
---|---|
Bizantijos imperatorius | |
Leonas III Isauras | |
Isaurų dinastija | |
Visas vardas | Kononas |
Gimė | 675 m. Germanikėja |
Mirė | 741 m. birželio 18 d. (~66 metai) Konstantinopolis |
Bizantijos imperatorius | |
Valdė | 717 m. - 741 m. (~24 metai) |
Pirmtakas | Imperatorius Teodosijus III |
Įpėdinis | Konstantinas V Kopronimas |
Vikiteka | Leonas III Isauras |
Biografija
redaguoti705 m. padėjo imperatoriui Justinianui II atgauti sostą, vėliau tarnavo strategu Anatolijoje. 717 m. nuvertė imperatorių Teodosijų III. Pirmaisiais valdymo metais padedamas bulgarų sėkmingai nuo arabų gynė Konstantinopolį per vadinamąją antrąją Konstantinopolio apsiaustį (717–718 m.). Arabų pralaimėjimas galutinai sustabdė jų užkariavimus Europos pietryčių kryptimi, vėlesni jų puolimai, pvz., 727 m. ir 740 m. buvo daug silpnesni. Vėliau Leonas III pertvarkė Bizantijos karinę sistemą, palaikė taikius santykius su bulgarais, 733 m. su chazarais sudarė sąjungą, naudingą kovai su arabais.
726 m. paskelbė naują civilinės teisės sąvadą, pagal kurį dauguma vergų tapo laisvaisiais nuomininkais, pertvarkyta šeimos, jūrų teisė, teisėjams ir valdininkams įvesta nuolatinė alga. 730 m. paskelbė ikonoklazmą Bizantijos oficialia religijos forma, nušalino tam prieštaraujantį patriarchą Germaną I. Panaikino Pietų Italijos ir Graikijos bažnytinį pavaldumą Romos popiežiui, šias sritis priskyrė Konstantinopolio patriarchui. Jo religinei politikai prieštaravę Romos popiežiai Grigalius II ir Grigalius III pradėjo siekti frankų karalių užtarimo; tokia popiežių politika silpnino Bizantijos įtaką Italijoje.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Leonas III Isauras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 11 psl.