Latvijos geografija

Latvijos geografija
Žemynas	Europa
Regionas	Vidurio Europa
Koordinatės	57°00'Š 25°00'R
Plotas	64 588 km² (124) 98,5% žemės 1,5% vandens
Pakrantė	531 km
Sienos	viso: 1 150 km Baltarusija: 141 km Estija: 339 km Lietuva: 453 km Rusija 211 km
Aukščiausias taškas	Gaizinkalnas 312 m
Žemiausias taškas	jūros lygyje
Ilgiausia upė	Dauguva
Didžiausias ežeras	Lubanas

Latvija yra šalis rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, tarp Estijos ir Lietuvos. Apie 98 % šalies teritorijos yra žemiau nei 200 m virš jūros lygio. Paskutinis ledynmetis padalino Latviją į tris pagrindinius regionus (neskaitant mažai išraižytos pakrantės lygumos): morenines Vakarų ir Rytų aukštumas ir Vidurio žemumą. Moreninės kalvos su daugybe ežerų ir upelių kraštovaizdyje vyrauja (40 % teritorijos). Latvijoje yra daugiau nei 12 000 upių, tačiau tik 17 jų yra ilgesnės nei 100 km, taip pat daugiau nei 3000 nedidelių ežerų. Didžiausios upės yra Dauguva, Lielupė, Gauja, Venta ir Aiviekstė.

Latvija turi 531 km smėlėtą pakrantę, Liepoja ir Ventspilis yra svarbūs neužšąlantys Baltijos jūros uostai. Šiaurės vakaruose krantus skalauja sekli Baltijos jūros Rygos įlanka.

Apie 52 proc. šalies teritorijos dengia miškai (tarp jų pušynai sudaro 34%, eglynai – 18%, beržynai – 30%). Gamtiniai ištekliai: gintaras, durpės, klintis, dolomitas, vandens energija, ariama žemė.

Pagal plotą, kuris sudaro 64,559 kv. km, Latvija yra šiek tiek mažesnė už Lietuvą, tačiau didesnė nei tokios Europos šalys kaip Albanija, Belgija ar Šveicarija.

Reljefas

Latvijos reljefą suformavo ledynmetis, kurio padarinys yra didžiausia šalies kalva 311 m aukščio Gaizinkalnas. Latvija yra Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose. Kalvotos aukštumos kaitaliojasi su lėkštomis ir pelkėtomis žemumomis. Baltijos jūros pakrante 2-3 km, vietomis iki 50 km, pločio ruožu tęsiasi pajūrio žemuma. Šiaurėje yra 40-60 m aukščio Šiaurės Latvijos žemuma, kuri pietuose pereina į kalvotą Vidurio Latvijos žemumą (jos daugumą sudaro Žiemgalos lyguma). Į vakarus nuo jos - Kuršo aukštuma, kurios aukščiausias taškas Krievukalnis (184 m). Venta ją dalija į Vakarų ir Rytų Kuršo aukštumas.

Latvijos centre plyti Centrinė Vidžemės aukštuma (Gaizinkalnas, 311 m). Į šiaurės rytus nuo jos, Estijos pasienyje, yra Alūksnės aukštuma (Delinkalnis, 271 m). Latvijos pietryčiuose yra upių slėnių, ežerų duburių suskaidyta Latgalos aukštuma (Didysis Liepukalnis, 289 m) - moreninės kalvos ir keimai. Tarp Centrinės Vidžemės ir Latgalos aukštumų yra Rytų Latvijos žemuma, o jos centre - plokščia, pelkėta Lubano žemuma. Latvijos teritorija geologiniu požiūriu yra Rytų Europos platformoje. Kristalinis pamatas Latvijos šiaurės rytuose stūgso 300-400 m gylyje, pietvakariuose - iki 2200 m. Nuosėdų dangą sudaro viršutinio proterezojaus, paleozojaus, triaso, jūros karbonatinės ir terigeninės nuosėdos, kvartero dariniai.

Vandens telkiniai

Salacos upė Salacgryvos miestelio (Latvija) ribose

Latvijoje teka apie 12 400 upių, iš kurių didžiausios yra Dauguva, Lielupė, Gauja, Venta, Nemunėlis ir Uogrė. Didžiausioji upė Dauguva nuo seno buvo svarbiu vandens keliu. Ja vietinės gentys, taip pat vikingai, rusai ir kiti europiečiai naudojo prekybai ir kariniams tikslams. 1020 km ilgio Dauguva (aukštupyje vadinama Vakarų Dvina) išteka iš Valdajaus aukštumos Rusijos Tverės srityje, vingiuoja per šiaurinę Baltarusiją ir pasisuka į Latviją, kuria teka 352 km iki įteka į Rygos įlanką. Ties Ryga Dauguva yra nuo 650 iki 750 m pločio, o deltoje - 1,5 km. Bendras metinis Dauguvos debitas yra 21 km³.

Latvijos upės priklauso atviros Baltijos jūros (Venta), Rygos įlankos (Lielupė, Dauguva, Gauja, Salaca), Suomijos įlankos (Siniaja, Ludza, Utroja ir Velikaja) baseinams. Bendras upių ilgis 37 500 km. 880 upių ilgesnių nei 10 km, 17 ilgesnių nei 100 kmDaugiausiai vandens su savo intakais į jūrą atplukdo Dauguva, Lielupė, Venta, Gauja ir Salaca. Upių tinklo vidutinis tankumas 580 m/km². Užšalusios būna gruodžio-kovo mėnesiais.

Yra 3195 ežerai, didesni kaip 0,01 km² (1 ha) (jie užima 1,5 % Latvijos ploto), iš jų 802 didesni kaip 0,1 km² (10 ha). Didžiausi - Lubanas, Raznos ežeras, Engurės ežeras, Burtniekas ir Liepojos ežeras. Dauguma ežerų telkšo aukštumose (apie 40 % ežerų yra Aukšžemės ir Latgalos aukštumose). Joje yra giliausias Baltijos šalių ežeras Drydzis (65,1 m). Mažiausiai ežerų yra Žiemgalos regione. Dauguma ežerų ledyninės kilmės, tačiau pajūryje yra reliktinių (Liepojos, Engūrės, Papės, Kanierio), Baltijos ledyninio ežero erozijos (Juglos, Kyšežero, Babytės) ežerų. Latvijos teritoriniuose vandenyse yra apie 800 dirbtinių vandens telkinių. Vidutinis Latvijos ežeringumas yra 1,5 %. Maždaug toks pats ežeringumas yra ir Lietuvoje, tačiau žymiai mažesnis nei Estijoje (5 %), Švedijoje (8,5 %) ir Suomijoje (9 %).

Klimatas

Latvijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio vidutinė temperatūra pajūryje nuo -2 °C iki -3 °C, rytuose -7 °C, liepos atitinkamai +16 °C ir +18 °C. Kritulių 550-800 mm per metus (~70 % vasarą). Daugiausiai jų iškrinta Vidžemės aukštumoje, mažiausiai Vidurio Latvijos žemumoje. Vegetacijos laikotarpis 175 - 195 dienos. Vyrauja vakarų vėjai. Per metus būna 150 - 180 apsiniaukusių dienų.%.

Latvijos klimatui įtaką daro vyraujantys pietvakarių vėjai, ateinantys iš Atlanto vandenyno. Drėgnumas yra gan aukštas, dangus paprastai būna debesuotas. Per metus vidutiniškai būna tik 30-40 saulėtų dienų. Vidutiniškas kritulių kiekis žemumose paprastai viršija 20 colių (500 mm), o aukštumose gali siekti ir viršyti 30 colių (760 mm) ribą. Šiltasis sezonas trunka 125-155 dienas. Vasaros būna vėsios ir lietingos. Vidutinė temperatūra birželio mėnesį siekia apie 17 °C, nors kartais temperatūra šokteli iki 34 °C. Žiema ateina lėtai ir trunka nuo gruodžio vidurio iki kovo mėnesio vidurio. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo maždaug -2 °C pakrantėje iki maždaug -7 °C šalies rytuose. Retkarčiais temperatūra gali smarkiai kristi iki -40 °C šalčio. Apačioje pateikiami klimato rekordai:

Latvijos temperatūros rekordai
Mėnesis	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rug	Rug	Spa	Lap	Gru	Rekordas
Karščio rekordas (°C)	10.0	15.5	20.8	28.1	34.4	34.6	36.0	36.4	32.0	24.9	17.2	12.5	36.4 (1943)
Šalčio rekordas (°C)	-43.0	-43.2	-34.4	-21.8	-10.5	-3.1	1.1	-1.7	-7.3	-14.7	-24.6	-42.9	-43.2 (1956)
Šaltinis: Latvijos meteorologijos tarnyba

Dirvožemiai

~52 % Latvijos žemės ūkio naudmenų yra jauriniuose (daugiausiai velėniniuose jauriniuose) dirvožemiuose. Velėninių jaurinių dirvožemių daugiausia aukštumose. Velėninių karbonatinių dirvožemių yra 4 %, aliuvinių - 2 %. Žemumose labiau paplitę jauriniai, velėniniai glėjinai (iš jų viso yra 15 %), velėniniai jauriniai glėjiniai (8 %) ir pelkiniai dirvožemiai (19 %).

Augalija ir gyvūnija

Didelę dalį šalies dengia miškai (apie 40 % Latvijos ploto). 51 % visų miškų yra pušynai. Jų daugiausia šalies vakaruose, pietryčiuose ir šiaurės vakaruose. Eglynai užima 17 %, o beržynai 21 % miško. Yra ąžuolynų, alksnynų, drebulynų. Pavieniui auga klevai, liepos, uosiai. Per paskutiniuosius 100 metų Latvijos miškų plotas padvigubėjo ir šis procesas tęsiasi. Miškais nederlingi plotai užauga savaime arba yra užsodinami. Beveiki visi Latvijos miškai yra laisvai prieinami, dėl to paplitęs mėlynių, spanguolių, grybų rinkimas.

Latvijos miškininkystės įstatymai yra vieni griežčiausių Europoje, jais reguliuojami miškų kirtimai. Kasmet miškuose išauga apie 25 mln. kubinių metrų medienos, o iškirsti leidžiama apie 12-13 mln. kubinių metrų, dėl to dideja brandžių ir senų miškų dalis. Dėl gausių medienos resursų Latvijoje yra gerai išvystyta medienos apdirbimo pramonė, mediena ir jos produktai yra svarbi šalies eksporto prekė. Latvijos medienos apdirbimo įmonės yra svarbūs žaidėjai Europos rinkose.

Tradicinis Latvijos miškininkystės metodas plynai kertant nedidelius plotus bei platus miškų, kurie yra mažai paveikti žmonių veiklos, tinklas, taip pat gyventojų judėjimas iš kaimiškųjų vietovių į miestus leido susikurti unikaliai biologinei įvairovei miškuose, kur randamos gyvūnų ir paukščių rūšys, nesutinkamos ar labai retos kitur Europoje.

Pievos užima 4 %, o pelkės 4,7 % Latvijos ploto. Labiausiai pelkėti šiaurės rytai. Iš viso yra ~2000 aukštesniųjų augalų rūšių, iš jų 1390 gaubtasėklių, 84 plikasėklių rūšys. 240 rūšių yra vaistinės, 155 tinka maistui, 284 dekoratyvinės ir 100 nuodingų.

Manoma, kad pirmieji gyvūnai gyvenę Latvijos teritorijoje ledynmečiu buvo vabzdžiai ir kiti bestuburiai. Pirmieji žinduoliai atklydę į Latviją buvo šiaurės elniai, kurie dabar gyvena tundroje. Šiek tiek vėliau pradėjo gyventi ir mėsėdžiai - rudieji lokiai, vilkai ir poliarinės lapės. Dabartinio Latgalos regiono teritorijoje gyvenę rudieji lokiai dabar išnaikinti. Ilgainiui kintant klimatui, prasidėjo augmenijos ir gyvūnijos pokyčiai. Atlanto laikotarpiu, kai klimatas buvo šiltesnis, Latvijos teritorijoje gyveno daug žolėdžių: tauras, laukiniai arkliai ir stumbrai. Latvijoje šiuo metu yra 507 stuburinių ir apie 17 540 rūšių bestuburių gyvūnų. Pagal 1992 m. Pasaulio gamtos fondo studiją Latvijoje gyvena juodųjų gandrų, bebrų, ūdrų, lūšių ir vilkų populiacijos. Taip pat yra daug elnių (86 000: taurieji elniai ir stirnos), šernų (32 000) ir lapių (13 000).

Tam tikrą poveikį gyvąjai gamtai padarė sovietinis periodas. Vakarinė Latvijos pakrantė buvo kruopščiai saugomas pasienio regionas. Beveik visi namai netoli jūros buvo nugriauti ar perkelti. Taip susidarė apie 300 km ūkinės veiklos neveikiama jūros pakrantė, su kuria ribojasi pušų ir eglių miškai bei smėlio kopos. Iki šiol išliko draudimas statyti statinius arčiau nei 1 km iki jūros pakrantės. Tuo tarpu jūros pakrantė aplink Rygą sovietiniais laikais buvo labai veikiama turizmo. Jūrmala, su savo SPA ir viešbučiais, aukštomis pušimi, smėlėtais paplūdimiai, senovine architektūra tebetraukia turistus tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų.

Aplinkosauga

Latvijoje yra 4 nacionaliniai parkai, 4 rezervatai ir 1 biosferos rezervatas. Seniausias, bet mažiausias (163 km²) nacionalinis parkas Latvijos teritorijoje yra Slyterės nacionalinis parkas. Jis buvo įkurtas 1921 m., kaip gamtos rezervatas. Antras (596 km²) pagal dydį ir naujausias (įkurtas 2007 m.) Latvijoje esantis Raznos nacionalinis parkas. Trečias pagal dydį yra Kemerių nacionalinis parkas (406 km²), įsteigtas 1997 m. Didžiausias Latvijos nacionalinis parkas yra Gaujos nacionalinis parkas. Jis užima apie 917 km² plotą ir buvo įsteigtas 1973 m. Latvijai esant Sovietų Sąjungos sudėtyje.

Plotas ir sienos

Plotas:
iš viso: 64,588 km²
žemė: 64,588 km²
vanduo: 0 km²

Sausumos valstybės siena:
iš viso: 1,380 km
ribojasi su: Baltarusija 173 km, Estija 343 km, Lietuva 588 km, Rusija 276 km

Pajūris: 498 km

Aukščio ekstremalumai:
Žemiausias taškas: Baltijos jūra 0 m
Aukščiausias taškas: Gaizinkalnas 312 m

Latvijos geografinės koordinatės

• Šiaurė : (58.085137°š. pl. 25.1992035°r. ilg. / 58.085137; 25.1992035) paminklas "Baltās naktis", Valmieros rajonas Ipikų pag.
• Pietūs : (55.674971°š. pl. 26.5972137°r. ilg. / 55.674971; 26.5972137) paminklas "Saules puķe", Daugpilio rajonas Demenės pag.
• Rytai : (56.3539336°š. pl. 20.9701538°r. ilg. / 56.3539336; 20.9701538) paminklas "Austras koks", Ludzos rajonas Pasienės pag.
• Vakarai : (56.2769113°š. pl. 28.2410431°r. ilg. / 56.2769113; 28.2410431) paminklas "Zaļais stars", Liepojos rajonas Nycos pag.

Žemėtvarka

Žemėtvarka:
ariama žemė: 27 %
miškai 46 %
kitas: 14 % (1993 duomenys)